Grįžtamųjų pinigų keliai ir klystkeliai

images4Gruodžio 17 d. skelbtoje publikacijoje „Belaukiant 2017 biudžeto projekto“ jau minėjau, kad grįžtančios ES lėšos tik vieną kartą buvo nukreiptos paskolų grąžinimui. Vykdome investicinius projektus, skolinamės pinigus, susigrąžiname ES paramą, padengiame paskolas ir ilgai bei laimingai gyvename? Taip turėtų būti. Galima alternatyva – grąžintą paramą naudojame naujiems investiciniams projektams (kad nereikėtų naujai skolintis). Taip galėtų būti.

O buvo taip:

2012 (1,17 mln.eur)
Gatvių rekonstravimui ir remontui – 974 tūkst
Švietimo infrastruktūrai – 77 tūkst
Kultūros infrastruktūrai – 95 tūkst
Sveikatos ir soc.infrastruktūrai – 21 tūkst

2013 (1,48 mln.eur)
Gatvių rekonstravimui ir remontui – 272 tūkst
Kultūros įstaigoms – 113 tūkst
Sportui (ASRC, slidinėjimo trąsos, projektai) – 256 tūkst
Švietimui (infrastruktūra, AJC, d.u.) – 609 tūkst
Transporto lengvatoms – 111 tūkst
Sveikatos priežiūrai – 55 tūkst
Savivaldybės NT – 47 tūkst

2014 (1,43 mln.eur)
AMSA – 82 tūkst
Transporto lengvatoms – 110 tūkst
Kultūros įstaigoms ir projektams – 73 tūkst
Švietimo infrastruktūrai ir d.u. – 384 tūkst
ARATC – 299 tūkst
ASRC ir sporto projektams – 323 tūkst
Daliniam dalyvavimui – 112 tūkst
ES investiciniams projektams – 51 tūkst

2015 (1,23 mln.eur)
Paskolų grąžinimui – 1,16 mln + palūkanoms 66 tūkst
Kultūros projektams – 7 tūkst

2016 (1,22 mln.eur)
ES projektų įgyvendinimui – 886 tūkst
Investiciniams projektams (biudžeto lėšomis) – 325 tūkst

Iš 6,5 mln. grįžusių ES lėšų tikslingai buvo panaudota tik 2,4 mln. (reinvestuota arba grąžintos paskolos), o likusios paprasčiausiai „pravalgytos“. Rezultatas – mano anksčiau minėtas paskolų likutis (13 mln., po to kai šiemet grąžinome 3,5 mln.) turės būti grąžintas iš miesto biudžeto (iki 2025).

Aurelijus Jaruševičius, miesto tarybos narys,  Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas