Jau įprasta, kad ir kas bevyktų Alytuje visada atsiranda manančių, kad viskas daroma ne taip. Pastaruoju metu karštos diskusijos vyksta dėl dviračių takų.  Mažiausiai išprusę piktinasi, kad  nauji dviračių takai klojami ne trinkelėmis, o asfaltu, mat asfaltas yra nuodingas. Visoje Lietuvoje klojamas asfaltas – nenuodingas, o vienintelėje vietoje  Alytuje, nuodingas.  Nesąmonė ir tiek. Jokia dviračių takų danga nėra nuodinga, tame tarpe ir asfaltas.

Dabar apie dviračių takų  tiesimo apimtis.  2015 metais Alytuje buvo nutiesta apie pusę kilometro dviračių takų. Tų metų biudžetą projektavo buvusioji valdžia, tad apie didesnes apimtis nebuvo galimybės net galvoti. 2016 metais nutiesta beveik vienas kilometras takų. Tai labai paskatino alytiškius domėtis dviračių takų atsiradimo perspektyvomis, juo labiau, kad  naujų takų tiesimo galimybės būdavo ( ir dabar tai vyksta) aptariamos su gyventojais. 2017 metais paklota daugiau kaip du kilometrai dviračių takų.  Akivaizdus progresas, taip sparčiai ir tiek daug dviračių takų Alytuje neatsirasdavo. Šiemet, 2018 metais bus sutvarkyta  daugiau kaip šeši kilometrai dviračių takų, t.y. trigubai daugiau nei pernai  ir daugybe kartų daugiau nei 2014 ar kokiais nors kitais socialdemokratų ar konservatorių valdymo metais.  Alytus tapo pavyzdžiu kitiems respublikos miestams, kaip reikia tvarkyti dviračių takus, pasitarti ir pasisemti patirties atvyksta kitų miestų delegacijos. Tai ko gi nerimsta tarybos oportunistai?  Jie prarado dar vieną galimybę priekaištauti miesto vadovams dėl „neveiklumo“. Logika yra paprasta, pasirodo, kad kai miestą valdė buvusios administracijos viskas su dviračių takais buvo „gerai“, o prie dabartinės valdžios – viskas blogai. Betgi nutiestų dviračių takų kilometražo  statistika, rodo, kad būtent  dabar Alytuje jaučiamas dviračių takų renesansas. Tai patvirtina ir ženkliai išaugusio dviratininkų gretos. Na, o nepatenkintų visada buvo ir bus, nuo kiekvieno namo durų dviračio tako nieks netiesė ir neties.

„Alytaus laikas“