Gyvenimas, atiduotas Dzūkijai

 

69944116_1554640534678009_1714145027204055040_nPateikiame publikaciją skirtą J. Jakučiui.

„Bundanti gamta primena kasmetinį gyvybės rato atsikartojimą – pavasario lygiadienį. Lietuvoje nuo seniausių laikų su šia švente siejama ir kovo 19-oji: lietuviai pagonys minėjo Pempės sugrįžimo dieną, vėliau katalikai – Šv. Juozapą, šeimos globėją. Be abejo, ši šventė yra svarbi ir žmonėms, turintiems šio šventojo vardą. Alytuje gyvenantį Juozą Jakutį sugrįžusios pempės daugelį kartų sveikindavo ir vardadienio, ir gimtadienio proga. Kartojosi stebuklingasis gamtos atbudimas, ir jis gal net nepajuto, kaip pasiekė savo gyvenimo viršukalnę, nuo kurios yra į ką pasižvalgyti. Tad keliaukime kartu su Daktaru Juozu jo gyvenimo keliais.
Šios žemės šviesą išvydo 1941 m. kovo 19 d. Kalviškių kaime, Ignalinos rajone. Kūdikystė prabėgo aptemdyta karo dūmų, tačiau apgaubta mylinčių tėvų rūpesčiu ir meile.
Mokslai. Kai Juozukas pradėjo lankyti Gerkonių (Ignalinos r.) pradžios mokyklą, nei tėvai, nei artimieji nežinojo, kad jo mokslo kelias bus labai ilgas ir prasmingas. Baigęs pradžios mokyklą, gabus berniukas mokėsi to paties rajono Rimšės vidurinėje mokykloje. Kiekvieną dieną į mokyklą kulniuodavo 5 kilometrus. Po to – studijos Kauno medicinos institute Gydomosios medicinos fakultete. 1971–1974 m. studijavo Vilniaus eksperimentinės  ir klinikinės medicinos MTI aspirantūroje, socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizavimo specialybę. Profesinę kvalifikaciją kėlė Vilniuje, Kaune, Minske, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.
Darbo metai. Sveikatos apsaugos ministerijos paskyrimu 1967 m. pradėjo dirbti Utenos rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju ir gydytoju akušeriu-ginekologu bei dermatovenerologu. 1979 m. buvo perkeltas į Alytaus rajono centrinę (apskrities) Stasio Kudirkos ligoninę vyriausiuoju gydytoju. Nuo tada savo gyvenimą ir darbą Juozas Jakutis susiejo su Dzūkijos sostine. Jam vadovaujant išplėstas Alytaus gydymo įstaigų tinklas: pastatyta miesto Vaikų poliklinika, Kūdikių namai, ambulatorijos, gydomasis ir diagnostinis korpusas, praplėstas stacionaro lovų skaičius, įsteigta nemažai kabinetų, kuriuose buvo atliekama naujausia diagnostika, tyrimai ir gydoma. Plačiai išvystytos endoskopinė, echoskopinė ir laboratorinė tarnybos, chirurgijoje ir ginekologijoje įdiegta laparoskopija, traumatologijoje – artroskopija ir kiti ligonių tyrimo ir gydymo metodai bei org. technikos priemonės.

Įvertinus aktyvų dalyvavimą mokslo tiriamajame darbe ir įvairių mokslo bei gerosios patirties naujovių diegimą, Alytaus rajono centrinė ligoninė tapo respublikine patirties mokykla darbo mokslinio organizavimo klausimais. Joje vykdavo mokslinės praktinės konferencijos, dalyvaudavo kursantai iš Maskvos medicinos tobulinimosi institutų.
1987 m. vyr. gydytojas dr. Juozas Jakutis padėjo įgyvendinti gydytojos B. Žemaitytės sumanytą tikslą – ligoninėje buvo įkurta koplyčia. Aišku, tuometinė Alytaus miesto valdžia nesuprato ligoninės vadovo, jis netgi užsitraukė kai kurių rūstybę. Dr. Juozas Jakutis taip pat daug iniciatyvos ir pastangų įdėjo įamžindamas ligoninės įkūrėjo, legendinio chirurgo Stasio Kudirkos atminimą.
Alytaus Stasio Kudirkos centrinė ligoninė, teikianti kvalifikuotą ir specializuotą pagalbą gyventojams ir turinti gerą mokymo bazę, 1997 m. buvo didžiausia šio tipo įstaiga Lietuvoje. Tai – vyr. gydytojo dr. Juozo Jakučio, atidavusio šiai ligoninei daugiau kaip 20 brandžiausių savo gyvenimo metų, sumanaus vadovavimo rezultatas. Čia jis dirbo neskaičiuodamas valandų, netausodamas savęs, visada jausdamas didžiulę ieškojimų ir rūpesčių naštą. 2004–2014 m. ėjo VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktoriaus pareigas.
Mokslinis ir pedagoginis darbas. 1967–1979 m. dr. Juozas Jakutis dirbo dėstytoju Utenos medicinos mokykloje, 1989–2006 m. – Kauno medicinos universiteto Socialinės medicinos katedroje. 1993 m. jam suteiktas docento vardas. 1975 m. apgynė medicinos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota į mokslų daktaro) disertaciją „Poliklinikos pagalbos ir medicinos personalo darbo organizavimo tyrimai“. 1971–1990 m. kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto Darbo mokslinio organizavimo skyriumi dirbo mokslo tiriamąjį darbą – Lietuvos gydymo įstaigose tyrė, vertino ir racionalizavo medicinos personalo darbo laiką, darbo organizavimą, standartizavo medicininę dokumentaciją, analizavo įdiegtų priemonių efektyvumą.
Doc. dr. Juozas Jakutis įvairiuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parengė 4 metodines rekomendacijas, su bendraautoriais parašė 4 mokymo metodikos priemones studentams, įdiegė 7 racionalizacinius pasiūlymus. Mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje yra perskaitęs 38 pranešimus. Leidinio „Alytaus rajono centrinė ligoninė“ (1988) sudarytojas, knygos „Alytaus istorinė raida“ (2004) bendraautoris, leidinio „Alytaus krašto mokslininkai“ (2008) vienas iš sudarytojų ir kt.
Visuomenininkas. Nuo 1971 m. dr. Juozas Jakutis aktyviai dalyvavo visuomenės sveikatos priežiūros reorganizavimo darbe: kaip darbo grupių narys rengė nacionalinę Sveikatos apsaugos koncepciją, prisidėjo prie sveikatos apsaugos įstatymų projektų, gyventojų sveikatos priežiūros modelių rengimo ir ekspertizės. Nuo pat Sveikatos apsaugos reformų biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupės įsteigimo buvo jos pirmininkas ir narys, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos prie LR Seimo narys. Kelių kadencijų Alytaus miesto tarybos ir ilgametis žurnalo „Sveikata“ redaktorių kolegijos narys, Gydytojų vadovų sąjungos tarybos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, vienas iš Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ steigėjų, aktyvus narys, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas.
Darbo įvertinimas. 1981 m. dr. Juozui Jakučiui buvo suteikta socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizatoriaus aukščiausia kvalifikacinė kategorija, 2007 m. – nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.
Gyventa ne sau. Žvilgtelėjęs nuo savo gyvenimo kalno, Juozas Jakutis džiaugiasi atliktais darbais, daugeliu gerų žmonių, kuriuos buvo lemta sutikti, o, svarbiausia, savo vaikais: sūnus Nerijus – biomedicinos mokslų daktaras, dirba VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėju; duktė Rūta – gydytoja odontologė, gyvena ir dirba JAV. Daktaras gyvena viltimi, kad šią vasarą galės apkabinti dukrą ir priglausti pirmąją anūkėlę. Keletą dešimtmečių atidavęs įtemptam vadovo darbui ir dabar negali ramiai ilsėtis: dar daug neperskaitytų knygų, nepamatytų spektaklių, neaplankytų šalių. Tolerantiškas, inteligentiškas, besirūpinantis kitais – toks Daktaras Juozas Jakutis yra daugelio alytiškių akyse.

Daug laiko paaukojo rinkdamas medžiagą apie Alytaus krašto mokslininkus, tad liko tik laukti knygos pasirodymo. O ant darbo stalo – naujos knygos apmatai. Rengiama knyga, skirta Alytaus Stasio Kudirkos ligoninės 100-mečiui.
Netrukus virš Dzūkijos laukų suskambės pempių ,,gy-vi, gy-vi…“ Ir jos, kaip įprasta, linkės Daktarui sulaukti daug žydinčių pavasarių, tačiau vis labiau tausojant save, nes jis labai reikalingas mums visiems.“

 Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė ,2016.04.30 „ Mokslo Lietuva“