Darbo kodekso pokyčiai: aktualu turintiems sveikatos sutrikimų, dirbantiems projektinį darbą, komandiruojamiems į Lietuvą

2020 07 29_SADM_darbo kodekso pakeitimai.png

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos.

Darbo kodekso pakeitimais išsprendžiama ir tuščių darbo vietų problema valstybės, savivaldybių įstaigose ar įmonėse, kai pareigoms užimti skelbiamas konkursas, bet darbo vieta mėnesiais lieka tuščia, nes konkursai trunka ilgai arba kai kuriais atvejais skelbiami pakartotinai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją.

Turintiems sveikatos sutrikimų

Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojantys pakeitimai palengvins sunkiomis ligomis sergančiųjų situaciją darbe: atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiau išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia, padidės išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl sveikatos nebegali dirbti.

Šias pataisas inicijavo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Draudimas diskriminuoti. Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Lankstesnės darbo sąlygos. Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojas dirba gamykloje prie konvejerio.

Dvigubai didesnės išeitinės išmokos. Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka yra tokia pati kaip ir daugumai darbuotojų: vieno mėnesio atlyginimo dydžio, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Atostogos – pirmumo tvarka. Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę.

Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turės tenkinti.

Apie turimus sveikatos sutrikimus darbdavys informuojamas pateikiant jam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Nuo 2021 metų sausio įsigalios Transporto lengvatų įstatymo pataisos, aktualios onkologiniams ligoniams. Jie su 80 proc. nuolaida galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą vykti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais.

Pameistriams, lauke dirbantiems darbuotojams ir projektų vykdytojams

Pameistrystė. Statistikos departamento duomenimis, apie 82 proc. įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia, kad jose dirba iki 9 darbuotojų. Iki šiol tokios įmonės negalėjo darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – iki šiol Darbo kodekse buvo nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti galėjo tik tokia įmonė, kuri turi mažiausiai 10 darbuotojų.

Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321. Iš viso per 2019 metus sudaryta 532 pameistrystės sutartys.

Nuo šiol Darbo kodeksu nustatoma, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis galės sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas leis įdarbinti pameistrius daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos įmonių.

Projektinio darbo sutartis. Iki šiol, kai darbuotojas būdavo įdarbinamas konkrečiam projektui, jo darbas negalėjo trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to,  ar jis dirbo pagal projektinio darbo sutartį, ar pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas taikomas, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet kartu susitaria ir dėl projektinio darbo.

Tačiau pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau, todėl nuo rugpjūčio projektinio darbo sutartis ar susitarimas galės būti sudaromi iki 5 metų trukmės laikotarpiui.

Kompensacijos dirbantiems lauke ar kilnojamojo pobūdžio darbą. Darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis, nuo rugpjūčio 1 dienos galės gauti naujas kompensacijas. Jeigu darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos, jam bus kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio.

Darbdaviams: darbo sutartis iki konkurso ir verslo likvidavimas

Pareigybės, dėl kurių rengiamas konkursas. Valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ar viešosiose įstaigose, į vadovaujančias ar specialistų pareigas paprastai rengiami konkursai.

Pareigybių, dėl kurių organizuojami konkursai, sąrašą ir organizavimo tvarką įprastai nustato Vyriausybė.

Tačiau yra įstaigų, kuriose konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti.

Darbo kodekso pataisomis nustatoma, kad jeigu specialusis įstatymas neaptaria pareigybių konkursų organizavimo tvarkos, tuomet ją reglamentuos Vyriausybė.

Terminuota sutartis iki konkurso. Darbo kodekse numatyta nauja galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Ši pataisa aktuali dėl to, kad paprastai nuo konkurso paskelbimo iki nuolatinio darbuotojo priėmimo į darbą praeina apie 2-3 mėnesiai, o kai skelbiamas pakartotinis konkursas – dar ilgiau.

Kadangi valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą darbą arba viešųjų paslaugų teikimą, darbuotojų trūkumas gali apsunkinti situaciją. Dėl šios priežasties sudaroma galimybė priimti darbuotoją terminuotam darbui iki konkurso.

Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą. Nėščioms moterims ir tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taikoma ypatinga apsauga darbo rinkoje – darbdavys negali šių darbuotojų atleisti. Tačiau kai, pavyzdžiui, darbdavys likviduojamas ir vienos iš darbo sutarties šalių tiesiog nebelieka, toks apribojimas gali sukelti papildomų problemų ir pačiam darbuotojui, todėl nuo šiol likvidavimo atveju nutraukti darbo sutartį su tokiais darbuotojais galima.

Kai verslas perduodamas, draudžiama keisti darbuotojų darbo sąlygas ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis sudaryta galimybė atleisti darbuotoją, turintį vaikų iki 3 metų ir nesutinkantį toliau dirbti perdavus verslą, nors jo darbo sąlygos ir nesikeičia.

Darbo ginčų nagrinėjimas. Pataisomis taip pat numatoma, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą dėl darbo ginčo, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos, jeigu:

  • Reikalavimas jau buvo išnagrinėtas.
  • Ieškovas atsisakė reikalavimų.
  • Nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Į Darbo kodeksą iš poįstatyminio teisės akto perkeliami kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės.

Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.

Lietuvoje 2019 m. veikė 163 laikinojo įdarbinimo įmonės.

Į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams

Liepos 30 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbuotojų komandiravimu į Lietuvą. Šie pakeitimai, kuriais įgyvendinama europinė direktyva, palies tiek Europos Sąjungos šalių, tiek trečiųjų šalių piliečius, komandiruojamus į Lietuvą. Pagrindinis siekis – sudaryti vienodas sąlygas komandiruotiems ir vietiniams darbuotojams.

Su šiomis Darbo kodekso naujovėmis keičiasi į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo už darbą sąlygos, numatomos naujos nuostatos dėl apgyvendinimo, kai jį užtikrina darbdavys, išlaidų kompensavimo, ilgalaikių komandiruočių.

Darbo apmokėjimas. Kadangi už lygiavertį darbą turi būti mokamas tok pats darbo užmokestis, keičiasi reikalavimas dėl komandiruotų į Lietuvą darbuotojų darbo apmokėjimo. Anksčiau galiojo reikalavimas komandiruotam darbuotojui mokėti bent minimalų darbo užmokestį, o nuo liepos 30 dienos komandiruojamiems darbuotojams galios tos pačios darbo užmokesčio taisyklės, kurios privalomos vietos darbuotojams pagal teisės aktus ar kolektyvines sutartis (išplėstas aukštesnio nei darbdavio lygmens).

Tačiau komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais, kol kas galioja nuostatos dėl minimalaus darbo užmokesčio. Naujos komandiravimo taisyklės šiems darbuotojams įsigalios kartu su Mobilumo paketo nuostatomis.

Apgyvendinimas ir komandiruočių išlaidų kompensavimas. Komandiruotiems darbuotojams bus taikomos tos pačios apgyvendinimo, kai jį turi užtikrinti darbdavys, ir komandiruočių išlaidų kompensavimo nuostatos, kurios taikomos ir vietos darbuotojams.

Naujos nuostatos netaikomos komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais.

Dienpinigiai. Siekiant, kad dienpinigiai būtų įskaitomi į darbo užmokestį, jie turi būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Jeigu aiškaus atskyrimo nėra, visa darbuotojui išmokėta suma nebus įskaitoma į darbo užmokestį.

Nediskriminavimas. Kai komandiruotas darbuotojas Lietuvoje dirba kaip laikinasis darbuotojas, Lietuvoje veikianti įmonė turi informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę apie darbo sąlygas ir darbo užmokestį.

Tai reiškia, kad komandiruotam darbuotojui turi būti taikoma tokia pat apsauga nuo diskriminacijos, kaip ir kitiems darbuotojams. Tai susiję su nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų apsauga, taip pat darbuotojų, auginančių vaiką iki 3 metų, ar asmenų iki 18 metų apsauga, diskriminavimo uždraudimu, reikalavimais dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčių bei darbo užmokesčio.

Kai komandiruotė trunka ilgiau nei metus. Komandiruotei tęsiantis ilgiau nei 12 mėnesių (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 30 d.), komandiruotam darbuotojui pradedami taikyti visi darbo santykius Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant nacionalines, teritorines ir šakos kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas. Komandiruotiems darbuotojams netaikomos tik normos dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų.

Faktinės komandiruotės laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau bendrai negali viršyti 18 mėnesių. Darbdavys, siekiantis pratęsti faktinės komandiruotės laikotarpį, Valstybinei darbo inspekcijai elektroniniu būdu turės pateikti motyvuotą pranešimą.

Jeigu komandiruotas darbuotojas bus pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra visų tokių komandiruotų darbuotojų darbo trukmė.

Komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais, nuostatos dėl ilgalaikių komandiruočių netaikomos.

Pranešimas apie komandiruojamą darbuotoją. Keičiama užsienyje esančio darbdavio pranešimo apie į Lietuvą komandiruotą darbuotoją teikimo tvarka. Nuo liepos 30 dienos pranešimas Valstybinei darbo inspekcijai apie komandiruotą darbuotoją bus teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildžius pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Pranešimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios, jis galės būti teikiamas anglų kalba.

Dvigubas komandiravimas. Jeigu į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas bus papildomai siunčiamas atlikti darbų į kitą valstybę, Lietuvoje veikianti įmonė, kuri yra vadinama laikinojo darbo naudotoja, turės apie tai informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę, kuri yra formalus šio darbuotojo darbdavys.

Pavyzdžiui, jeigu į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas Lietuvos įmonės iniciatyva turi atlikti darbus Estijoje, tuomet Lietuvos darbdavys iki pradedant darbus apie tai turi informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę – formaliai laikoma, kad užsienietį į Estiją komandiruoja užsienio laikinojo įdarbinimo įmonė.