COVID-19 darbovietėje: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojams?

2020 11 20_SADM_ COVID-19 darbovieteje_3.jpg

Pandemijai nesiliaujant, vis daugiau šalies įmonių susiduria su klausimais, kaip elgtis, jeigu COVID-19 suserga darbuotojas: kokius žingsnius privalu atlikti darbdaviui, kaip organizuoti darbą kitiems darbuotojams, ką būtinai turi atlikti kiekvienas darbuotojas, turėjęs sąlytį su sergančiuoju, galiausiai – kada COVID-19 sirgęs darbuotojas gali saugiai sugrįžti į kolektyvą.

Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis: pagal galimybes valdyti darbuotojų srautus, ypač bendro naudojimo patalpose (poilsio, valgymo, rūkymo vietose), aprūpinti juos apsaugos priemonėmis, vėdinti patalpas, užtikrinti paviršių dezinfekciją, informuoti darbuotojus ir lankytojus, kaip saugotis. Taip pat, esant galimybei, organizuoti darbą ir aptarnauti lankytojus nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu būdu.

Darbuotojai privalo laikytis jau įprastų, visuomenėje taikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių – saugaus atstumo, rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymosi, dėvėti kaukes, darbo patalpas vėdinti ne rečiau kaip kas valandą, o svarbiausia – pajutus koronaviruso infekcijai būdingus požymius, pavyzdžiui, karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą ir pan., apie tai skubiai informuoti darbdavį ir iš karto apleisti darbo vietą.

Darbdaviai ir darbuotojai turėtų kartu dėti pastangas, kad būtų sumažinta COVID-19 ligos išplitimo rizika tarp įmonės darbuotojų.

DARBDAVIO VEIKSMAI. Jeigu įtariama, kad kuris nors darbuotojas serga arba jaučia infekcijos požymius, darbdavys turi nedelsiant jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir rekomenduoti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimo, gydymo ir nedarbingumo suteikimo.

Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis. Sąlytį turėjusių asmenų sąrašą darbdavys turėtų nusiųsti NVSC, kas paspartintų židinio tyrimo procedūras.

Darbdavys turėtų:
•    Sudaryti galimybę didelės rizikos sąlytį turėjusiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai įmanoma, arba skelbti prastovą.
•    Informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar gauti prastovos, asmuo privalo kreiptis į NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
•    Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus, kad jiems privalu 14 dienų izoliuotis ir stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – paskambinti ir vykdyti koronoviruso karštosios linijos 1808 nurodymus.
•    Mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis informuoti, kad jiems 14 dienų po turėto sąlyčio privalu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, griežtai laikytis rankų higienos ir čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – nedelsiant izoliuotis ir skambinti koronoviruso karštąjai linijai 1808 bei vykdyti jos nurodymus.

Po nustatyto COVID-19 atvejo darbovietėje būtina išvalyti ir dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems didelės rizikos kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.

Nušalinimas nuo darbo. Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.

Jeigu dirbti nuotoliniu būdu neįmanoma, darbuotojui forminama prastova ir už visą darbo laiką mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga.

DARBUOTOJŲ VEIKSMAI. Sužinoję apie turėtą didelės rizikos sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą.

Jeigu turėję mažos rizikos sąlytį, pajuntate COVID-19 ligai būdingus simptomus, turite nevykti į darbą ir apie susiklosčiusią situaciją informuoti savo tiesioginį vadovą. Jeigu tokius simptomus pajuntate būdamas darbe, turite nedelsiant palikti darbo vietą bei kreiptis nuotoliniu būdu į sveikatos priežiūros įstaigą arba skambinti karštosios linijos telefonu 1808. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

Dirbančiajam susirgus COVID-19 liga, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.

Didelės rizikos sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjęs darbuotojas. Tuo atveju darbuotojui  yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama.

Kaip įvertinti, ar aš esu sąlytį turėjęs asmuo?
Laikoma, kad turėjote sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19, jeigu su juo bendravote:

  • 3 d. laikotarpiu iki tol, kol jam pasireiškė simptomai, ir 14 d. laikotarpiu nuo simptomų atsiradimo.
  • 72 val. laikotarpiu iki tepinėlio užsikrėtusiajam paėmimo ir 10 d. laikotarpiu nuo tepinėlio paėmimo, jei jam simptomai nepasireiškė.

Kaip įvertinti užsikrėtimo rizikos lygį?
DIDELĖS RIZIKOS SĄLYTIS:

Jeigu be apsaugos priemonių su užsikrėtusiuoju:
• bendravote ilgiau kaip 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu;
• turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, krauju);
• turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos paspaudimą).

MAŽOS RIZIKOS SĄLYTIS:
•  bendravote arba buvote toliau nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusiojo;
• buvote šalia jo trumpiau kaip 15 minučių;
• neturėjote tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiuoju;
• visada dėvėjote apsaugos priemones.

Nuotolinis darbas. Darbuotojas, kuriam privaloma izoliacija, gali su darbdaviu susitarti dėl nuotolinio darbo. Kai tai įmanoma, darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jam tuo metu turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

NEDARBINGUMAS IR LIGOS IŠMOKA. Jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą.

Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai.

LIGOS IŠMOKA sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
DARBUOTOJO SUGRĮŽIMAS PO COVID-19 LIGOS. Pagal numatytą gydymo ir izoliacijos nutraukimo algoritmą, tam, kad žmogus būtų laikomas pasveikusiu nuo COVID-19 ar jam būtų nutraukiama izoliacija, nebereikia atlikti papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu, tačiau svarbu pabrėžti, kad asmuo laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. 

Asmenims, sirgusiems besimptome ir lengvos formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai.

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, žmogui izoliacija gali būti nutraukiama po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą.

Tik itin išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso.