Šeštadieninis interviu

1504290_937522299616286_8935660397005224694_o

Tęsdami interviu ciklą, kalbiname Alytaus miesto mero pavaduotoją Valę Gibienę.

Malonaus skaitymo.

1. Ar atradote save naujose pareigose savivaldybėje?

Kai manęs paklausia ar patinka darbas, aš visada atsakau, kad jis mane „veža“. Rutinos čia nė aido – kasdien nauji darbai, nauji žmonės su savo bėdom ir problemom, nauji iššūkiai, naujos idėjos ir jų įgyvendinimo planai. Pastaruosius 17 metų teko kasdien tiesiogiai dirbti su žmonėmis, spręsti jų problemas, išklausyti, padėti ir padaryti taip, kad jie būtų patenkinti. Gal man skirta tokia misija – padėti žmonėms. Visur, kur bedirbau, stengiausi maksimaliai gerai atlikti tai, kas priklauso nuo manęs. Tai darau ir dirbdama savo pareigose savivaldybėje. Galėčiau išvesti paralelę tarp savo darbo ir krepšinio – Lietuvoje visi yra patys geriausi treneriai, kai žiūri krepšinio rungtynes per TV ar sėdi salėje švilpdami. Jie geriausiai žino, kurį žaidėją kuriuo ir kada reikėjo pakeisti, ką ir kurią minutę išleisti į aikštelę, kurį žaidėją “vyti lauk” ir dar daug gudrybių. Patys, deja, į aikštelę niekada nebuvo išėję. Kai komanda laimi, tuomet “laimėjom mes”, kai komanda pralaimi – “vyt trenerį”.
Klausiate ar atradau save naujoje pareigose. Galiu drąsiai atsakyti – taip. Panašų darbą dirbau ir anksčiau tik skirtumas tas, kad tai buvo privatus verslas ir sprendimų priėmimo greitis nepalyginamai didesnis. Dažnai į tą patį klausimą “ar man patinka mano darbas” atsakau – viskas labai įdomu ir po savęs gali palikti pėdsaką, bet greitis lyg sulėtintame kine. Ir greitis toks ne todėl, kad administracijos žmonės blogai dirba ar lėtai, o todėl, kad įstatymai ir teisiniai aktai įpareigoja laikytis terminų, įvairių procedūrų.Tai ir įtakoja sprendimų greitį. Labai banalų pavyzdį dažnai pateikiu – jeigu verslo įmonėje reikia nusipirkti 10 pieštukų ir sąvaržėlių, o pinigų sąskaitoje turi – jokių problemų – tiesiog nusiperki ir naudoji. Biudžetinėje organizacijoje pieštukus turėsi po mėnesio, nes tokios pirkimo procedūros.

2. Kokius tikslus sau kėlėte pradėdami darbą? ar daug jau padaryta?

Noriu prisiminti 2015 kovo 1-osios naktį. Visi laukėm rinkimų rezultatų. Paaiškėjus, kad antro turo nebus, kad mūsų komanda gavo nemažai mandatų – pamenu, kad džiaugsmo šūksnių, pergalės šokio nebuvo. Buvo pakankamai santūrus džiaugsmas visų veiduose (o gal jau blogai nepamenu), bet tai ką jaučiau pati, nepamiršiu turbūt niekada. Džiaugsmo nejaučiau jokio, tik tą pačią naktį pajutau didelės atsakomybės svorį, kuris nekėlė džiaugsmo, euforijos nebuvo. Buvo tik vienintelis jausmas – atsakomybė, žmonių pasitikėjimas ir kaip jų nenuvilti. Tiek daug žmonių patikėjo ir jeigu šį kartą, jie nusivils, tai vargu ar dar kada patikės rinkimais ir valdžia.
Jau pradėjusi dirbti sau pasakiau, kad ankstenės kadencijos pradėti darbai turi būti tęsiami. Naujai keliami tikslai turi būti įgyvendinti per keturis kadencijos metus. Negali izoliuotis nuo aplink verdančio gyvenimo, kuris tavo tiklus ir norius pakoreguoja ir aplipina naujais. Kėliau sau tikslą, kad dirbant savivaldybėje turiu tarnauti žmogui, o ne žmogus tarnauti tam „pilkam pastatui“. Didelis noras buvo įtraukti bendruomenę į miesto žmonių gyvenimą. Idėjos ir darbai turi ateiti iš apačios, o nenuleisti iš viršaus. Atsižvelgiant į bendruomenių ir pavienių asmenų pageidavimus, nuomones jau turim įgyvendintų projektų, kuriais galime pasigirti ir pasidižiuoti. Mūsų mieste sukurta nuolaidų kortelė gausioms šeimoms „Alytus- viena šeima“ yra pirmoji Lietuvoje, kuri gausioms šeimoms siūlo nuolaidas prekėms ir paslaugoms, kurias suteikia vietos verslininkai. Vos pradėjus veikti kortelei, gavom pasiūlymą, kad tokia kortele norėtų naudotis ir prie jos prisijungti kiti Lietuvos miestai. Kol kas bandome taikyti nuolaidas tik Alytaus miesto ir rajono gyventojams, bei tuo pačiu padėti vietos verslininkams turėti savo nuolatinį vartotoją. Turime planų daryti bendrą kortelę su kaimynais lenkais. Kaip žinia, nemažai sulaukiam lenkų Alytuje ir alytiškių Lenkijos pasienio miestuose.
Noriu pasidžaugti, kad mes pirmieji Lietuvoje atsiliepėme ir inicijavome Negalios strategijos kūrimą. Lietuva 2010 m. ratifikavo vieną esminių žmogaus teisių dokumentų – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kiekvienas tapome įsipareigoję užtikrinti žmonėms su negalia galimybes tapti lygiaverčiais ir aktyviais piliečiais, naudingais visuomenei. Strategija kuriama Nevyriausybinių organizacijų ir administracijos darbuotojų jėgomis. Alytaus miesto negalios strategijos tikslas – siekti gerinti žmonių su negalia gyvenimo sąlygas, užtikrinti jų teises ir sudaryti sąlygas integruotis į visuomenę. Startegija nėra baigtinis dokumentas – gali būti nuolat pildoma ir tobulinama, todėl reaguojame į organizacijų ar gyventojų pastabas, esame atviri.
Galiu drąsiai pasakyti, kad pradėjus dirbti Alytaus miesto savivaldybėje, pamačiau, kokios susidariusios eilės neįgaliųjų būsto pritaikymui. Tai buvo netoleruotina. Per gerą pusmetį atliktas didelis darbas neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo srityje ir dabar galime džiaugtis, kad Alytaus mieste eilių nebeliko.
Atsiliepėme į visų besikreipusiųjų prašymus ir buvo įrengti įvažiavimai į butus, keltuvai, viduje sutvarkyti ir pritaikyti gyvenimui san.mazgai, dušai ir kitos priemonės, kas palengvina neįgalaus žmogaus gyvenimą.
Reaguojant į gyventojų prašymą, J.Kunčino bibliotekos Vidzgirio filiale neįgaliesiems pritaikytas įėjimas į bibliotekos patalpas, Neįgaliųjų dienos užimtumo centre pakeisti langai. Džiaugiamės, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaikė Alytaus miesto savivaldybės iniciatyvą skirti kuo didesnį dėmesį neįgaliųjų socialinei integracijai, ypač būsto pritaikymui neįgaliesiems ir šiais metais papildomai skyrė 20 tūkstančių Eurų būsto ir aplinkos pritaikymui neįgaliesiems Alytaus miesto savivaldybėje. Iš viso 2015 metais iš valstybės biudžeto skirta 37 884,70 Eurų.
Daug darbų padaryta ir daug daugiau liko. Kadangi kuruojamos sritys yra kultūra, švietimas, sportas,sveikata, socialinė, tai dažnai rezultatas pasimato po metų,dviejų, penkerių. Pastačius namą, nutiesus kelią rezultatas matomas iš karto, deja, šiose srityse dažnai rezultatas pajuntamas gyventojų pasitenkinimu ir sunkiau pamatuojamas skaičiais, rodikliais.
3.Kas sunkiausia darbe?

Negalėčiau atsakyti, kas sunkiausia darbe. Kiekvienas darbas yra reikalingas, atsakingas ir jį reikia atlikti maksimaliai gerai. Sunku kasti griovį, sėdėti visą dieną parduotuvės kasoje taip pat labai sunku, mokyti neklaužadas mokykloje nelengva, slaugyti ligonį sunku, gydyti – sunku ir atsakinga, sunku mūsų valytojoms išvalyti tokius plotus ir išblizginti langus. Visi darbai gali būti sunkūs savaip, bet jie reikalingi. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į darbą ir į jo sunkumą.
Galiu atsakyti, kas man nepatinka ir su kuo nenoriu taikytis. Susiduriu su požiūriu – svarbiausia surasti kaltą, o kaip toliau spręsis klausimą jau neįdomu. Svarbiausia užfiksuoti kaltus ir rodos savaime toliau viskas važiuos, kaip sviestu patepta. Su tokiu požiūriu sunku susitaikyti, bet ir nesiruošiu taikytis. Reikia žiūrėti į priekį. Aš optimistė – viskas bus gerai!

4. Didžiausia svajonė?

Pajuokausiu – labai noriu savaitės atostogų.
Dabar rimtai – labai noriu, kad žmonėms nesinorėtų niekur išvažiuoti iš Alytaus, iš Lietuvos. Kalbu plačiąja prasme – reikia išvažiuoti, pamatyti, įgyti patirties ir vėl sugrįžti. Aš labai noriu, kad lietuvių vėl būtų 3,5 miljono, kad čia gyvendami žmonės džiaugtųsi ir didžiuotųsi, kad būtų mažiau pykčio, daugiau tolerancijos. Ne taip jau blogai mūsų mieste, Lietuvoje – noriu, kad žmonėse būtų daugiau pozityvo. Nepamenu kieno tai žodžiai “Aš niekada neradau sau gražių batų, kol nepamačiau žmogaus be kojų”.

Gražių artėjančių švenčių! Smagių šv.Kalėdų!