Ar įmanoma apkeliauti pusę pasaulio, kai per parą dirbama po 16 valandų? Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Patinskas sako, kad ir darbus nudirbti, ir pakeliauti spėja. Jis vadovauja individualiajai įmonei, pats tvirtina, kad yra ir šios įmonės darbininkas. Įmonė gyvuoja jau 25-erius metus, dirba pelningai. Galbūt todėl savivaldybės tarybos narys yra įvairių savo krašto renginių rėmėjas, skiria finansinę paramą tada, kai jos labai reikia. Apie tai ir darbą savivaldybės taryboje kalbamės su pačiu Kęstučiu PATINSKU.

-Kada pradėjote galvoti apie politiką, kaip sekėsi „prisimatuoti“ tarybos nario kėdę?

-Jeigu atvirai, tai apie politiką aš niekada negalvojau, bet mane visada žavėjo žmonės, kurie geba įgyvendinti politikoje užsibrėžtus tikslus. Mano paties kelias į tą „kėdę“ prasidėjo nuo buvusio Butrimonių seniūno Algirdo Juso paraginimo. Jis pasakė žodžius, kurie pataikė į dešimtuką – kad aš neva ir esu toks žmogus, kuris užsibrėžtus tikslus visada įgyvendina. Taip ir prasidėjo, ir tęsiasi iki šiol – savivaldybės taryboje esu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

-Ką Jums reiškia būti savivaldybės tarybos nariu? Ar Jus į valdžią išrinkę žmonės kreipiasi pagalbos kokiais nors klausimais, ar padedate tuos reikalus išspręsti?

-Su gyventojais tenka daug bendrauti, o ir klausimų jie pažeria kaip reikiant! Pagrindinis, be kurio nepraeina nė vienas susitikimas, – dėl kelių lyginimo greideriais, žiemą – dėl sniego valymo. Kartais taip ir norisi sukviesti visos seniūnijos gyventojus į aikštę, parodyti greiderininkų darbo grafiką – kada, kur,  kokiu keliu važiuos greideris, lygindamas kelią, nes netgi jam ką tik pravažiavus, žmonėms atrodo, kad reikia važiuoti dar ir dar kartą. Taip pat gyventojai dažnai kreipiasi ir dėl įvairių išmokų, kompensacijų, paramos skyrimo. Stengiuosi, jiems paaiškinti, ką daryti, kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti. Jeigu reikia, keliu klausimą susitikęs su savivaldybės vadovais, tarybos komitetų, komisijų ar posėdžių metu.

-Visi svajoja apie aukštą postą, pavyzdžiui, mero vietą, o kaip Jūs, Kęstuti, – gal jau mintyse matuojatės ir aną kėdę?

-Į merus eiti niekada neplanavau ir turbūt neplanuosiu (juokiasi), o jeigu rimtai, tai pasižiūrėjus iš šalies, kaip dirba Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, įsigilinus į jo veiklą, manau, kad lygių jam – nėra.

–Esate vienas iš aktyviausių tarybos narių savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo srityje.  Pastaraisiais metais šio bendradarbiavimo partneriai turbūt keičiasi? Kokią naudą rajono gyventojams duoda įgyvendinami tarptautiniai projektai?

Taip, prasidėjus karui Ukrainoje, ir Baltarusijai remiant agresoriaus veiksmus, savivaldybės taryba nutraukė bendradarbiavimą su Baltarusijos Respublikos Voronovo ir Gardino rajonais. Priminsiu, kad kartu su jais dalyvavove įgyvendinant labai svarbų mobiliųjų ambulatorijų ir mobiliojo odontologo kabineto įsigijimo projektą. Jį, kaip ir kitus bendradarbiavimo per sieną projektus, iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Savivaldybės taryboje priklausau Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, kuris palaiko glaudžius  bendradarbiavimo ryšius su Lenkijos Respublikos Punsko valsčiumi, Pišo apskrities savivaldybėmis, Olecko, Oržyšo, Monkos, Ostrolenkos, Bialos Piskos, Chočnos rajonais. Taip pat bendradarbiaujame su  Ukrainos Irpinės, Umanės rajonais, Kosovo Respublikos Štimo savivaldybe, Sakartvelo Ozurgečio, Latvijos Respublikos Jelgavos rajono savivaldybe – iš viso su 15 užsienio savivaldybių. Kartu įgyvendinami kultūros, sporto bei kiti projektai. Pavyzdžiui, kartu su kaimynais lenkais kuriamas modernus Butrimonių krašto muziejus.

Aš pats labai mėgstu keliauti, tad kaip savivaldybės tarybos narys kartais atstovauju savo kraštui ne tik rajono ribose, bet ir delegacijų į užsienį sudėtyje.

-Gyvenate Butrimonių seniūnijoje. Kaip, Jūsų akimis, pasikeitė Butrimonys, ar tuos pokyčius lėmė tik savivaldybės investicijos ir sėkmingai įgyvendinti projektai, ar ir pačių seniūnijos gyventojų pastangos gražinti, keisti savo gyvenimą?

-Taip, esu gimęs ir augęs Plasapninkų kaime, nuo pat jaunų dienų žinojau, kad gyvensiu tik Butrimonyse, nes tai vieta, kurioje gera, ramu ir saugu. O kalbant apie pačius Butrimonis, tai per pastaruosius metus jie akivaizdžiai pasikeitė. Turime sutvarkytą išskirtinę trikampio formos aikštę, o joje – šviečiantį kolbos formos fontaną, kuris lyg magnetas traukia lankytojus. Butrimonyse atsirado įdomių renginių, įvairios veiklos, „sujudėjo“ bendruomenių veikla, verslininkai, liaudies meno puoselėtojai. Jeigu savivaldybė skelbtų aktyviausios seniūnijos konkursą, manau, tikrai laimėtų Butrimonys.

Kalbant apie geruosius seniūnijos ir paties miestelio pokyčius,  negalime tos garbės prisiimti nei aš, nei seniūnas, nes tai yra didžiausias Alytaus rajono vadovų ir visų gyventojų bendras darbas, iniciatyvos, kūrybingumas, dalyvavimas. Labai daug prisideda bendruomenės, ūkininkai, verslo žmonės, gimnazija.

Mes patys džiaugiamės, turėdami jauną, energingą, atsidavusį savo darbui seniūną Andrių Karloną, nes jo mintys ir darbai „sustyguojami“ per kelias minutes, ir visur jo pilna.

–Finansiškai remiate savo kraštą, nors pagal deklaracijas – nesate milijonierius. Ar mecenato veikla Jums teikia malonumo?

-Tikrai, nesu milijonierius, bet noriu dalintis tuo, ką turiu – iš širdies, be jokių išskaičiavimų. Remiu ne tik Butrimonių miestelį, bet ir visą seniūniją, kitų seniūnijų, pvz., Pivašiūnų, renginius, gimnazijas, daug prisidedu prie bažnyčios išlaikymo ir gražinimo. Kiek pinigų išleidžiu būtent finansinei paramai, tiksliai pasakyti negaliu, bet mūsų šeimos sutaupytos lėšos, kuriomis dalinamės su kitais, yra skiriamos gražesniam, turiningesniam gyvenimui.

-Visai neseniai matėme Jus ant Išganytojo bažnyčios stogo, – gana neįprastas ir nekasdieniškas vaizdas. Ko ten laipiojote?

-Esu Išganytojo parapijos tarybos narys, tarybai rūpi parapijoje iškilusios problemos. Šį kartą atsirado rimta problema – stogo remontas. Kodėl ten lipau aš? Turbūt todėl, kad „pasivaikščioti“ ant tokio aukšto  stogo ne kiekvienas išdrįstų.

Audros metu nuo mūsų bažnyčios stogo vėjo gūsis nuplėšė skardą, vanduo užpylė naujai sudėtas bažnyčios grindis. Teko skubiai nupirkti skardos ir sutvarkyti pažeistas stogo vietas. Ką nors pasamdyti tokiam darbui šiais laikais sudėtinga – ir ilgai užtrunka, ir brangu, ir nelabai patikima, todėl pasitikėjau savo jėgomis, užsikabarojau ant stogo ir sutvarkiau. Dabar, jeigu nelaikys, bus blogai, tai visi žinos – kas kaltas (juokiasi).

Beje, neseniai prie bažnyčios keitėme apšvietimą, o dar anksčiau ant bažnyčios stogo su buvusiu klebonu J. Bakšiu sutvarkėme mažąjį varpelį. Bažnyčiai ir žmonėms visada randu laiko padėti, širdis virpa, kai gali padaryti ką nors gero kitiems. Tokia mano natūra.

-Kęstutis Patinskas Butrimonyse dar žinomas ir dėl to, kad jo kieme jau daugybę metų  veikia autoservisas. Turbūt klientai išrieda patenkinti, kad Jus vis renka į valdžią?

-Tais laikas, kai įkūriau autoservisą, buvau vienas iš pirmųjų rajone. Pradžia, kaip ir visiems, norintiems investuoti į savo verslą, nebuvo lengva. Nuomotis patalpų nebuvo iš kur, tad įsikūriau savam kieme, esu nusipirkęs šiuolaikišką įrangą, dirbu su moderniomis technologijomis. Darbuotojų nesamdau, dirbame dviese su žmona: aš vadovauju ir remontuoju, o žmona – įmonės buhalterė, na, dar  kartais ir man pavadovauja (juokiasi). Būna, kad žmonės paprašo greičiau sutvarkyti automobilį, tai darbas užtrunka iki 16 val. per parą, bet aš nesiskundžiu, džiaugiuosi, kad žmonės pasitiki mumis,  vertina mūsų pastangas.

– O kada atostogaujate, jei tiek daug dirbate?  Ar atostogų ir poilsio visai neturite?

-Na,  poilsio galėtų būti ir daugiau, bet, kaip minėjau, labai mėgstu keliauti, Palangą per metus aplankau kokius 8-10 kartų. Esu išsileidęs ir į didesnes keliones po Europą bei pasaulį. Manau, ir ateityje, radęs tinkamą progą – dar keliausiu, jei tik sveikata ir darbai leis.

-Renginiuose esate matomas ne tik Jūs, bet ir Jūsų šeimos nariai,  kurie  rajono gyventojams jau tapo pažystami. Papasakokite apie savo šeimą.

-Su žmona esame užauginę tris šaunias dukras. Vyriausioji – Irma – dirba Alytuje, Dovilė turi savo kirpyklą Butrimonyse, o Živilė – šokių choreografė, turinti net kelis šokių kolektyvus. Koks tik renginys vyksta rajone, stengiamės dalyvauti visa šeima, tokiu būdu atitrūkstame nuo kasdieninio darbo ir pailsime.

-Sakoma, kad svajoti – nedraudžiama, o kokias mintis audžiate Jūs, Kęstuti, – ar planuojate dalyvauti savivaldos rinkimuose, tęsti politiko kelią, siekti politinės karjeros?

–Ar eisiu toliau? Nuo manęs priklauso tik mažas procentas, visa kita – žmonės. Jeigu gyventojai norės, kad ir toliau jiems atstovaučiau, tada bendromis jėgomis judėsime pirmyn, juk tiek daug darbų dar nenuveikta.

Ačiū už pokalbį.

Parengė Alytaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius