Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 78-ąsias metines, birželio 23-ąją, neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai uždegė atminimo žvakutes prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami šaulius-sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 23–25 d., bei pirmomis karo dienomis per Vokietijos kariuomenės karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų.
Taip pat pagerbtas 1941 m. birželį Alytaus apskrityje žuvusių 45 Lietuvos karių-sukilėlių atminimas, uždegant atminimo žvakutes šalia memorialo Alytuje, Skardžio gatvėje.
Prieš 78 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.
1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas.
1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiofoną LAF-o įgaliotinis Leonas Prapuolenis perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė sudarytos Vyriausybės sąrašą. Laikinoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą, kad visi buvę laisvos Lietuvos tarnautojai grįžtų į savo vietas ir pradėtų eiti ankstesnes savo pareigas. Tose policijos nuovadose, į kurias seni pareigūnai dar negrįžo, policijos organizavimo darbo turėjo imtis šauliai, partizanai ir susipratę aktyvūs vietos lietuviai patriotai.
1941 m. birželio 23-iąją Alytaus gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva buvo sušauktas vietos lietuvių susirinkimas, kad išrinktų Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Lietuvių komitetas paskyrė laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. Stepą Maliauską, o laikinu Alytaus miesto komendantu – kpt. Domininką Jėčį. Pirmomis karo dienomis Alytuje susiformavo 3 šaulių-partizanų būriai: kpt. Domininko Jėčio būrys veikė dešiniajame Nemuno krante, ats. ltn. Vlado Šimoliūno būrys – prie kelio į Kauną, o ats. ltn. Benjamino Meškelio būrys – Artilerijos kareivinių rajone.
Nors šauliai-partizanai ant rankovių ryšėjo pogrindžio nurodytus baltus raiščius, o laikinosios policijos sargybiniai buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, tačiau vis tiek įvyko didelė tragedija – birželio 23 d. vokiečiai nuginklavo ir sušaudė ats. ltn. B. Meškelio vadovaujamą 42 šaulių-partizanų būrį, o birželio iš 24-osios į 25-ąją naktį sušaudė 8 Alytaus laikinosios policijos nuovados sargybinius ir 2 partizanus, padėjusius policininkams, taip pat buvo nužudyta virš 300 civilių miesto gyventojų.
Vėliau Vokietijos kariuomenės 3-iosios tankų armijos generolas Fedor von Bock per Alytaus miesto komendantą Kurtą Krečmerį atsiprašė, o Vilniaus žandarmerijos vadas, buvęs klaipėdietis Kanapė pripažino, jog Alytaus sukilėliai sušaudyti per klaidą, nes įvyko nesusipratimas. Jis aiškino, kad miestą puolusi vokiečių kariuomenė su sukilėliais neturėjo ryšio ir nesuprato jų veiksmų. Tie vadai, kurie įsakė sukilėlius suimti, nužygiavo pirmyn nepasirūpinę, kad įsakymas būtų pakeistas. Lietuvius sušaudė GFP (karo lauko žandarmerija) kareiviai.
1941 m. birželio mėn. pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius, o rugpjūčio 5-ąją – ir Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, atkūrusią Lietuvos valstybę. Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių. Likę Birželio sukilimo dalyviai įsitraukė į vėliau sukurtas Vietinę ir Tėvynės apsaugos rinktines ar pokario antisovietinės rezistencijos veiklą.
1941 m. Birželio sukilimas – tai Tautos sukilimas, kuris įrodė, kad Lietuvos valstybingumo idėja buvo gyva bei paneigė sovietų propagandos teiginius, jog Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose. Sukilėliai visoje Lietuvoje atkūrė savivaldos institucijas. Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės. Sukilimo poveikis tęsėsi partizaninėse kovose ir rezistencijoje po antrosios sovietų okupacijos bei atvedė iki 1990 m. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.
Gintaras Lučinskas ,istorikas, kolekcininkas
Nuotraukos G. Lučinsko
Prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Alytaus Miesto sode.
Prie memorialo žuvusiems 45 Lietuvos kariams-sukilėliams Alytuje, Skardžio gatvėje.