Dešimt tarybos narių išreiškė nepasitikėjimą administracijos direktoriumi. Pagaliau tarybos nariai susivokė, kad nevykęs vadovas turi netekti pareigų. Tokio prasto ir silpno administracijos direktoriaus alytiškiai neatmena. Žmogui pareigos yra tiesiog per sunkios ,  gal kaip patarėjas ir neblogas, bet kaip vadovas – nekas. Dešimties tarybos narių pozicijos neužtenka norint nugriauti administracijos direktorių R.Juonį, balsuojant būtina surinkti ne mažiau keturiolikos balsų pasisakančių už jo atleidimą. Labai tikėtina, kad visi dešimt pasirašiusių taip ir balsuos, nors be jokios abejonės patirs spaudimą iš valdančiųjų. „Interpeliantų“ naudai yra nuostata, kad dėl administracijos direktoriaus atleidimo balsuojama slaptai. Tad prieš direktorių galės balsuoti net ir tie, kurie , gal būt, žadės to nedaryti. Skaičiuojant balsus, kurie gali paremti interpeliaciją socialdemokratai susidurs su dilema, nes net dalis jų pačių tarybos narių gali palaikyti interpeliaciją ( tai tie, kuriems rūpi partijos ateitis ), o administracijos direktorius jau nebeturi autoriteto ir tarp partijos narių, kaip beje ir pats meras. Prie interpeliacijos gali prisijungti ir Č.Daugėlos frakcijos nariai. Konservatoriams prisidėti – nei akis nevirptels, nebent kažką išlups iš mero N.Cesiulio ir turės įsipareigoti palaikyti merą. Administracijos direktorių turėtų palaikyti dalis socdemų, frakcija „Už Alytų“ ( o kaip kitaip, juk tokius pinigus atseikėjo) ir kažkokia nauja frakcija, kurią sukūrė niekur nepritampantys tarybos nariai. Taip pat prie palaikančių gali prisidėti ir pavieniai kitų frakcijų nariai. Kaip ten bebūtų, bet surinkti keturiolika balsų oponuojantiems administracijos direktoriui R.Juoniui turėtų pavykti. N.Cesiulio įtaka į galutinį tarybos sprendimą beveik nulinė. Daugelis derėsis nekreipdami į merą dėmesio. Labai jau nusibodo sumaištis taryboje , o meras nesugeba nieko padaryti suvaldant situaciją. Tad meras ir administracijos direktorius galės iš šono stebėti , bet įtakoti jiems neturėtų pasisekti.

„Alytaus laikas“