Po vyriausybės posėdžio pranešta, kad jau alytiškiai galės laisvai važiuoti ir rajono keliais. Įsivaizduojat koks palengvinimas, negali važiuoti ten kur reikia, bet tik ten kur nurodo valdžia. Tokios bailios vyriausybės Lietuva, turbūt, neturėjo. Jei ne žmonių jau neslepiamas nepasitenkinimas, tai ir kaukes dėvėtumėm toliau lauke , kur vėjelis nuolatos pučia ir kur tikimybė užsikrėsti specialistų net nenagrinėjama. Bet ir tokį paprastą sprendimą apkaišo papildomais „reikalavimais“, kurie  iš esmės  sumenkina pačių kaukių dėvėjimo reikalingumą.  Taigi, valdžia bijodama viešų gyventojų akcijų dėl karantininių suvaržymų numeta lietuvaičiams po nugraužtą ir gerokai apipuvusį kaulą. Ir tai pridengia  neišblėstančia meile žmonėms ir begaliniu rūpesčiu jų sveikata. O gal užtektų būt paprastesniems, nesvaičioti apie apimtis, algoritmus, tiesiog imti ir nuimti beprasmiškus suvaržymus. Už lango pavasaris žengia septinmyliais žingsniais ir patirtis sako, kad šylant orams COVIDėlis praranda savo jėgą. Tai ko bijom ?

„Alytaus laikas“