Ką nors padoraus parašyti apie miesto tarybą reikia milžiniškų pastangų. Diduma jų priimamų sprendimų tiesiog beviltiški, tiek vyriausybės atstovo teikimų ir bylų teismuose nėra buvę nė per vieną kadenciją. Ši kompanija taip grybauja , kad neužilgo pradės  posėdžius organizuoti tiesiog teismo salėje, kad sprendimo panaikinimas ilgai neužtruktų.  Paskutiniame tarybos posėdyje nagrinėtas klausimas apie mokytojų padėjėjų etatus mokyklose parodė, kad dauguma tarybos narių neturi nė lašelio atjautos ir supratimo kas tai yra specialiųjų poreikių vaikai. Vėl šeimos turinčios specialių poreikių vaikučius paliktos likimo valiai, mat tarybos nariams nė motais jų integracija į miesto bendruomenę. Tarybos nariai gal apsimeta, kad tokių vaikų tiesiog nėra.  Prieš tokio svarbaus klausimo nagrinėjimą pasisakė konservatoriai, socdemai ir kas baisiausia, net pedagogai, sėdintys taryboje. Ir kaip jie drįsta kalbėti, kad rūpinasi alytiškiais. Mažumoje liko Alytaus piliečiai ir pavieniai tarybos nariai,  kaip jau ne kartą buvo, bei viso Alytaus vaikų, turinčių specialius poreikius, tėveliai. Vaikams turintiems specialiųjų poreikių tiesiog privaloma mokykloje turėti papildomus padėjėjus, kurie jiems padeda mokytis, vien mokytojų ir tėvų pastangų neužtenka. Todėl mokytojo padėjėjo pareigybė , tai ne išsidirbinėjimas , o – būtinybė, juo labiau, kad ir pinigai ne kažin kokie. Tačiau miestelėnai neturėtų piktintis, ką patys išsirinko , tą ir turi. Renkant rėksnius, savimylas tikėtis  nors lašelio atjautos – per naivu, o be jos kaip gyventi …?

„Alytaus laikas“