Iki tol kol netenka betarpiškai susidurti su sveikatos apsaugos įstaigomis daugelis šventai tiki, kad  pokyčiai matomi valstybės ir miesto gyvenime palietė ir medicinos įstaigas. Tačiau užtenka užsukti į ligoninę ar polikliniką paciento statuse iškart supranti koks tu esi niekingai menkas ir nereikšmingas. Pasakojame tikrovišką situaciją be pagražinimų ar nutylėjimų. Alytiškiui gydytojas išrašė siuntimą biopsijai. Biopsijos procedūra buvo atlikta laiku, vietoje ir tinkamai. Iki šios vietos turėti pretenzijų įstaigai tikrai nebūtų pagrindo jei ne per ilgas laukimas procedūrai atlikti, bet tiek jau to, eilė yra eilė. Bet nuo šios vietos prasideda tai ką drąsiai galima vadinti sovietmečio palikimu. Po biopsijos procedūros seselė išrašo talonėlį nurodydama laiką  kada reikia ateiti sužinoti tyrimo rezultatą ir išgirsti daktaro numatytą gydymo eigą jei nustatomas onkologinis susirgimas. Nustatytą dieną , nustatytą valandą alytiškis atvyksta susitikti su daktaru ir išgirsti diagnozę yra vėžys ar jo nėra. Prie kabineto nemažas būrelis pacientų,  kurie laukia biopsijos rezultatų sėdi panardinę galvas, kiti atėję profilaktinei apžiūrai – šurmuliuoja. Alytiškiui nustatytas laikas jau senai praėjo, bet prabėganti seselė visai nekreipia dėmesio. Sėdi ir sėdėk. Prabėgus 40 minučių po talonėlyje nurodyto laiko, žmogelis paklausia seselės, kodėl jo gydytojas vis nepriima. Tuomet seselė peržiūri savo sąrašus – ten alytiškio pavardės nėra, bet išsiginti savo pačios ranka išrašyto talonėlio nėra kaip. Bėga seselė į registratūrą  paciento kortelės, po to pradeda ieškoti biopsijos rezultatų, kol galiausia prabėgus valandai praneša, kad biopsijos rezultatai dar negauti. Pasirodo, žmogus visą valandą medicinos įstaigoje praleido   tik tam, kad seselė praneštų , kad tyrimo rezultatai bus paskelbti  beveik po mėnesio.  Jei tai būtų sloga, ar koks kitas lengvesnis susirgimas ( nors lengvų susirgimų nebūna) tai ši nepagarba gal ir nebūtų tokia žeidžianti. Onkologinio susirgimo diagnozės laukimas tikrai nėra pats maloniausias, nes bent kiek apsišvietusiam žmogui aišku, kad šios ligos nieko gero nežada. Jei manote, kad tai buvo vienetinis atvejis, tai užtikrinam, kad ne, tą dieną dar du pacientai pasitrynę apie gydytojo kabineto duris buvo išsiųsti namo visiškoje nežinioje. Ar gi tai ne sovietmečio požiūris į pacientą. Deja taip, taip  būdavo gūdžiais sovietmečio metais kuomet pacientas buvo niekam neįdomus. O už lango XXI amžius.

„Alytaus laikas“