Liūdėti dera rudenį. Kasmet, kai krinta nuo medžių lapai ir vėjas linguoja nuogas jų šakas šaltoje žiemiškoje šviesoje, miršta ir dalelė tavęs. Bet tu žinai, kad būtinai ateis pavasaris, taip pat kaip žinai, kad upė, sukaustyta ledų, ir vėl tekės.

Ernestas Hemingvėjus