Iš pareigų traukiasi savivaldybės komunikacijos skyriaus vedėja

 

rodyklė

Modestos Tarasauskienės laiškas paliekant pareigas.

Šiandien mano paskutinė darbo diena savivaldybėje. Palieku savo pareigas po dviejų metų – ir mažai, ir gana daug, savivalda man tikrai buvo įdomus iššūkis.

Norėjau panaudoti tą rinkodaros ir komunikacijos patirtį, kurią sukaupiau versle, ir manau mūsų skyrius – visa šauni komanda – padirbėjome iš peties!

Atsisveikinant kelios mintys.

Kas nuveikta?

Mūsų komunikacijos komanda ne tik fotografavo, rašė ir dirbo su užsienio delegacijomis. Didžiuojamės ilgalaikiais rezultatais.

  • Alytus turi naują ir visų labai mylimą miesto ženklą. Ženklą reikia puoselėti ir su juo dirbti ir tas vyksta pilnu tempu.
  • Siekėme ir kitų veiklų komunikacijos vientisumo, todėl sukurta „Ekonomikos forumo“, „Alytiškių iniciatyvų“ „Alytaus metų apdovanojimų“ ilgalaikė vizualinė komunikacija, kurią galima naudoti ir toliau.
  • Padėti pagrindai naujam savivaldybės tinklalapiui, kuris turi startuoti metų pabaigoje ir bus  orientuotas į gyventojų poreikius – gauti paprastą ir aiškią informaciją bei lengvai užsisakyti reikiamą paslaugą.
  • Dar šių metų pirmame ketvirtyje seminaruose ir konferencijose pristatinėjome Alytaus ženklą ir komunikaciją socialiniuose tinkluose kaip pavyzdį –  komunikaciją, orientuotą į problemos sprendimą ir rezultatus, aktualią gyventojams, ypač jaunimui, o ne tik politikams.

 

Virš 15 metų dirbau versle, įmonėse, kurios yra savo sektoriaus lyderės, kuriose dirba daug žmonių, kurios išsiplėtę per keletą šalių. Jei palyginčiau verslą ir savivaldą….

Daug kalbama apie šio sektoriaus neefektyvumą, tai yra tiesa ir tam yra bent dvi viena su kita susiję priežastys. Visų pirma, rinkimų laikotarpis – keli mėnesiai prieš ir po prilygsta nedideliam įmonės bankrotui. Esminiai sprendimai administracijoje nepriimami, nes lūkuriuojama „naujos valdžios“ , žinant iš praktikos, kad daug kas keisis. Žinoma, pagrindinės, valstybės deleguotos, funkcijos atliekamos ir sistema dėl to nesugriūva.

Antra, emocijos  – pozicija-opozicija, mano-nemano. Dažnai dėl to nubraukiama, kas sukurta ir vėl išradinėjamas dviratis…

 

Žmonės, kokie jie savivaldoje, įsigalėjusi klišė apie tipinį biurokratą – tiesa ar ne?

Koneveikti valstybės tarnautojus tapo madinga. Nepritariu tam. Žmonės visur yra žmonės. Savivaldoje jie labai šaunūs ir darbštūs, o kavą geria, tuo pat metu dirbdami kompiuteriu, kaip ir kiekviename biure.  Jie kantrūs, nes neretai ant jų išsilieja nepatenkinti  miestiečiai. Jie raštingi ir savo srityje kompetetingi.

Tačiau šie žmonės atsidūrę tarp dviejų ugnių – miestelėnų ir politikų.  Tokia praktika daliai išugdo tam tikras savybes : prisitaikyti, išlikti, daryti „kaip vadovai norės“, neišsišokti.

Nesistebiu, kad po kelių metų valstybės tarnybos dauguma žmonių laikomi „sugadintais“ ir netinkamais dirbti versle – jie nėra tie, kurie aktyviai reikš savo nuomonę ir darys pokytį. Tačiau jie ir toliau korektiškai vykdys savo pareigas ir pavestas užduotis.