,,Erasmus+” projektas „Saulė, vanduo ir vėjas – apie ekologiją smagiai“ (,,WATER, WIND AND SUN – ECOLOGY CAN BE FUN”) – tai jau ketvirtas tarptautinis mokyklų mainų projektas,  2018-2020 mokslo metais vykstantis Alytaus Panemunės progimnazijoje, kuriuoje dirbu biologijos mokytoja. Projektas finansuojamas programos ,,Erasmus+“, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų programos paramos fondas.Šio projekto tikslas –skatinti inovatyvų bei tolerantišką skirtingų tautų bendradarbiavimą, supažindinti mokinius ir mokyklų bendruomenes su ekologiškais energijos šaltiniais, energijos taupymo reikšmingumu ir palyginti projekte dalyvaujančių šalių energijos gaminimo, naudojimo ir taupymo būdus. Projekte dalyvauja 4 šalių mokyklos: Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Italijos.

Kai gavau šį projektą ir sužinojau, kad teks surinkti mokinių komandas, turėsiančias vykti į Lenkiją, Rumuniją ir Italiją, gyventi šeimose ir savaitei priimti į savo šeimą mokinį iš kitos šalies, pajutau, kad tai didelis iššūkis. Neapsirikau. Surinkti 5 mokiniųgrupę, turėjusią vykti į  Lenkiją, Košalino miestą, buvo gan sunku, tačiau, kai pradėjau ieškoti norinčių vykti į Rumuniją, pamaniau, kad tai beveik neįmanoma. Susidūriau su įsišaknijusiomis neigiamomis lietuvaičių nuostatomis apie Rumuniją. Deja, ir tarp mokinių, ir tarp tėvų plačiai paplitusios baimės: šalis nesaugi, atsilikusi. Tačiau man pavyko!  Komandą subūriau labai draugišką ir drąsią. Tad kovo 31- balandžio 5 dienomis į antrąjį projekto susitikimą išvyko šešių žmonių komanda: biologijos mokytoja Renata Ononigve, informacinių technologijų mokytoja Jūratė Archangelskienė ir keturi mokiniai: Enrika Azaravičiūtė, Martynas Astikas, Kristupas Šilalė ir Nedas Kašėta. Nei vienas nebuvome buvę Rumunijoje, du mokiniai dar nebuvo dalyvavę mokinių mainų programose, o vienas niekada neskridęs lėktuvu. Taigi mūsų kelionė buvo didelis iššūkis kiekvienam. Tačiau tos penkios Rumunijoje praleistos dienos buvo tokios nuostabios ir nepamirštamos, kad, manau,drąsiai galiu teigti – įsimylėjome ją iki ausų.

Vos išlipę iš lėktuvo pamatėme žydinčius sodus, gėles, žalias pievas. Dviejų valandų kelionė iš Bukarešto į Buzau neprailgo, nes už lango žydintis, mažais, bet įmantriais nameliais nusėtas kraštovaizdis tiesiog užbūrė. Buzau miestas taip pat pasirodė labai jaukus: vakaras buvo vasariškai šiltas, senamiesčio pastatai pribloškė netikėta architektūra, o žydinčių medžių ir narcizų kvapas tvyrojo ore. Tik atvykusius į viešbutį mus pasitiko visas būrys mokytojų, tėčių, mamų ir mokinių. Visi buvo labai draugiški ir malonūs: mūsų mokiniai neteko žado, kai buvo sutikti plačiai išskėstomis rankomis, apkabini ir priglausti. Pasijutome lyg visi esame seniai pažįstami, be galo artimi ir ilgai nesimatę giminaičiai. Toks jausmas lydėjo visas penkias dienas.

Mokykloje buvome priimti su duona ir druska. Dauguma mokinių ir mokytojų buvo pasipuošę tautiniais rūbais. Nedideliame mokyklos pastate mokosi net 1000 mokinių. Tam kad visi sutilptų ugdymas organizuojamas dviejomis pamainomis: jaunesnių klasių mokiniai mokosi ryte, vyresnieji – nuo 13 val. Taigi pirmadienio rytą (balandžio 1 d.) mus pasitiko mažieji, kurie visi ligvieno  buvo pasiruošę svečių sutikimui: kabinetuose pasikabinę visų trijų šalių vėliavas, plakatus, paruošę sveikinimus anglų kalba ir dovanėles (jų gavome po glėbį, nes apsilankėme tikriausiai visose klasėse). Kadangi projekte tiesiogiai dalyvauja 5-7 klasių mokiniai, visos veiklos prasidėdavo tik po pietų ir trukdavo iki vėlumos. Pirmąjį viešnagės vakarą buvome pakviesti į įspūdingą  pasveikinimo renginį, kuriame pamatėme tradicinius ir šiuolaikinius rumunų šokius, išgirdome dainas. Savo šokius pristatė ir Lenkijos bei Italijos komandos. Mes gi nuvežėme senovinį lietuvių žaidimą su kartimi. Vakaras buvo puikus. Antrą dieną praleidome mokykloje. Čia buvo surengtos įvairiausios veiklos atsinaujinančios energetikos tematika: žaidimai, dėlionės, testai, 4 kalbų žodyno sudarymas,lobio paieškos. Visa tai vyko mišriose grupėse, todėl mokiniai turėjo progą daugiau pabendrauti ir susipažinti.

Mokykla labai nustebino: popieriniai dienynai, perpildytos klasės, jokio interneto ir griežtos taisyklės, neleidžiančios mokiniams turėti telefonų, o tėvams net įžengti į mokyklą, bet tuo pačiu metu labai aukštas mokyklos lygis įgyvendinant „Erasmus+“ programą. Mokykla, kurioje viešėjome tarptautiniuose projektuose, dalyvauja nuo 2004 m. Turi nuolatinę 11 mokytojų komandą, atskirą tarptautinių projektų kabinetą. Visa mokykla įsitraukusį į šias veiklas: nuo pradinuko iki mokyklos direktorės. Kiekvienas žino, kokie projektai mokykloje vyksta ir prie jų prisideda. Kur beeitumei, visur matyti su projektu susiję mokinių darbai, plakatai, stendai, informaciniai lankstinukai ir patarimai, kaip taupyti energiją. Šias idėjas pasiskolinome ir pritaikysime savo mokykloje.

Trečioji ir ketvirtoji  dienos (balandžio 3-4 d.) buvo paskirtos ekskursijoms. Vykome prie Siriu ežero užtvankos, apžiūrėti purvo ugnikalnius bei pasakišką Pelešo (Peles) pilį. Paskutinį vakarą praleidome kartu su visų šalių komandomis ir dar kartą pajutome rumunų vaišingumą bei linksmumą: paragavome tradicinių patiekalų ir pamiklinome kojas  šokdami tautinius šokius.

Per šią trumpą kelionę didžiausią įspūdį paliko būtent rumunų svetingumas ir šiluma. Mokiniai pasijuto lyg savosiose šeimose – labai mielai sutikti, apsupti begaliniu rūpesčiu ir meile. Keliaudami į Rumuniją nežinojome, ko tikėtis, nieko išskyrus stereotipus ir Vlado Drakulos istoriją nebuvome girdėję. Tačiau dabar drąsiai galime teigti, kad Rumunija yra graži šalis, su nuostabiais peizažais, pribloškiančia ir kontrastinga architektūra.  Rumunai kantrūs, nuoširdūs ir draugiški. Nors dauguma nekalba angliškai, bet vis tiek kukliai stengėsi padėti. Vairuotojai kantriai laukdavo, kol mūsų marga tarptautinė minia žengdavo per gatvę. Jautėmės saugiai, nes visai netikėtai rumunai pasirodė esą ramūs žmonės: niekas net nebandė mūsų kalbinti, kažką siūlyti ar prašyti. Gal buvo kiek neįprasta vakarais gatvėse ir kavinėse matyti vien tik vyrus, tačiau gan greitai prie to pripratome, tokios vietinės tradicijos. Po šios  kelionės visi grįžome šiek tiek kitokie: atviresni, drąsesni,šiltesni, vieningi ir labai susidraugavę. To prireiks, nes spalio mėnesį mūsų eilė priimti brangius svečius ir draugus iš Lenkijos, Rumunijos bei Italijos.

O ką apie „Erasmus+“programos mokinių mainus ir apie projektą „Saulė, vėjas ir vanduo – apie ekologiją smagiai” galvoja mokiniai? „Šis projektas buvo nepakartojamas, žinojau, kad bus smagu, bet jis vis tiek viršijo visus mano lūkesčius. Labiausiai nustebino išvykos, jos abi buvo labai įdomios. Tikrai rekomenduočiau  „Erasmus+“ visiems, kurie gali ir nori. Siūlyčiau sudalyvaut bent kartą. Sužinojau nemažai apie rumunus, jų kultūrą, taip pat pats projektas supažindino mane su įvairiais energijos šaltiniais, kurių nežinojau, supratau, kaip saugoti ir tausoti energiją bei gamtą. Tikrai nesigailiu kad dalyvauju.” – teigia projekto dalyvis Kristupas Šilalė.

Renata Ononigve, biologijos mokytoja