Po didžiausių intrigų ir ilgų teisminių procesų, po Alytų  pagaliau važinėja nauji keleiviniai autobusai. Keleivių pervežimai išaugo, jau kalbama apie papildomus maršrutus. O štai taksi paslaugos mieste teikiamos gerokai nusidėvėjusiais automobiliais. Nieko nestebina, kai vienas taksi automobilis tempia kitą, nes pastarasis neužsiveda. Įsėdus į taksi pasitaiko rūkantis vairuotojas, tai kvapelis automobilyje – atsakantis. Savo išvaizdą dalis taksi automobilių, atrodo labai ne kaip. Gal jau atėjo pats laikas savivaldybei  imtis priemonių, kurios padėtų ženkliai pagerinti teikiamų taksi paslaugų kokybę. Būtų labai puiku, jei po miestą važinėtų ne senesni kaip 5 metų, geltonos spalvos taksi automobiliai su įrengtomis saugos priemonėmis ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams. Štai čia reikia stabtelėti, giliai įkvėpti nes tuoj pat pasipils kalbos apie žlugdomą „vietinį“ verslą, nors taksi paslaugos teikimą Alytuje vadinti verslu per daug drąsu. Tuoj pasipils įtarimai, kad „kažkam“ tai naudinga.  Gaila, kad tokie veikėjai neskiria miesto nuo kaimo, geros paslaugos nuo labai prastos. Jie  mąsto tik viena kategorija : turi būti labai pigu, o kokybė visiškai  nesvarbi,  laikrodis miestui – nereikalingas, nauji autobusai – nereikalingi, pramogos Jaunimo parke – bereikalingas pinigų švaistymas, o dviračių takai – visiškas nesusipratimas. Su tokiais veikėjais Alytus niekada neišaugtų iki civilizuoto ir pažangaus miesto. Vidutinybės niekada nebuvo kūrėjais ir niekada nebus, jie amžinai viskuo nepatenkinti, bet ką nors sukurti nesugeba. Geriausiai tai patvirtina pirmieji 25 Alytaus gyvenimo metai nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Alytaus laikas“