Tokio dalyko Lietuvoje dar nėra buvę, užsienio prekybos įmonė siūlo įsigyti savo lojalumo korteles mūsų šalies piliečiams. Ir, deja pradeda nuo Marijampolės ir Alytaus. Juos suprasti galima, atviros sienos, žmonės juda laisvai, o lietuviai dėl cento ir blusą nežinia kur nuvarytų. Kodėl lenkai pradeda nuo šių dviejų savivaldybių. Niekas daugiau su tokia aistra ir atsidavimu Lenkijoje neapsiprekina kaip gyvenantys Marijampolės ir Alytaus savivaldybėse. Ir tai ilgaamžė tradicija, vos tik buvo atvertos sienos griuvus sovietinei sistemai, lietuvaičiai į Lenkiją patraukė nenutrūkstamu srautu. Net pandemijos metu, kai judėjimas buvo apribotas, atsirasdavo tokių kurie įsigudrindavo nuvažiuoti „pigesnės“ dešros ar degtinės. Dabar, kai bus pridalinta lojalumo kortelių, kaimyninės šalies biudžetas vėl bus pildomas lietuviškais pinigais. Per pandemiją pinigų srautai į Lenkiją buvo sumažėję, tai dabar jie vėl ims augti geometrine progresija. Iki pandeminiu laikotarpiu Lietuvos piliečiai Lenkijoje palikdavo šimtus milijonų eurų. Neabejotinais lyderiais buvo suvalkiečiai ir dzūkai. Alytiškiai vis piktinasi , kad mieste per daug prekybos centrų, tačiau tai netrukdo apsilankyti dar ir lenkiškuose prekybos centruose. Neva ten, ženkliai pigiau. Bet užtektų paskaičiuoti visas išlaidas ( kuras, sugaištas laikas ir t.t ) ir kainos Lenkijoje nebebūtų tokios patrauklios. Kol bus tiesmukiškai lyginamos kainos Lenkijoje ir Lietuvoje, tol ir sklis mitai apie neišpasakytą pigumą kaimyninėje šalyje. Dėl tokio elgesio kenčia Lietuvos biudžetas, o tuo pačiu ir viešųjų paslaugų finansavimas. Ko tuomet piktintis, kad nedaroma anas ar kitas, juk pinigai nugulė už sienos ir nėra iš ko paslaugas finansuoti. “Pigi“ dešra – tiesioginis smūgis valstybės biudžetui. Taigi, kas bus toliau…?

„Alytaus laikas“