Kęstutis Mažeika: Daugiau skiepų katėms ir šunims – mažiau prevencinių vakcinų žmonėms

20-kotov-kotorye-po-ushi-vtreskalis-v-sobak-19Net ir nesidomintys veterinarija ar įvairiomis ligomis žino grėsmingą pavadinimą „pasiutligė“. Ši ūmi virusinė liga suvaldoma skiepais, bet, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina. O juk žmogui užkrėsti gali pakakti vieno pasiutlige sergančio gyvūno lyžtelėjimo.

Kasmet profilaktinė žmonių su įkandimais vakcinacija mokesčių mokėtojams kainuoja nemenkai, nors augintinių prevencinis skiepas ir nekenksminga, ir pigesnė, ir efektyvesnė priemonė. Deja, visa tai nepaskatino imtis priemonių, kad augintiniai būtų gausiai skiepijami nuo pasiutligės.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenis, 2017 metais privaloma vakcina nuo pasiutligės buvo paskiepyti tik apie 18 proc. visų šalyje esančių šunų. 2016 metais šis skaičius buvo dar mažesnis ir siekė vos 16 procentų. Kačių nuo pasiutligės vakcinuojama dar mažiau – pernai paskiepyta vos 5,2 procentai.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 700 tūkst. šunų ir 650 tūkst. kačių, tad nesunku įsivaizduoti, kiek jų klajoja nevakcinuoti. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą savininkai privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Tuo tarpu VMVT pavesta kontroliuoti, kaip augintinių savininkai atlieka šią pareigą. Akivaizdu, jog įstatyme numatytos prievolės liko tik gražia teorija, o liūdna statistika rodo realybę.

Nors gyvename civilizuotoje visuomenėje, kur tokios ligos protrūkiai turėtų apskritai neegzistuoti, kasmet Lietuvoje vis dar fiksuojama daug nuo pasiutligės neskiepytų šunų ir kačių įkandimų. Nuo jų nukentėję gyventojai ir vaikai po įkandimų privalo praeiti skausmingą skiepų kursą, kuris pirmiausia pareikalauja sveikatos iš paties nukentėjusio, o ir valstybė patiria dideles išlaidas, dengiamas visų mokesčių mokėtojų.

Per pastaruosius 2 metus į gydymo įstaigas kreipėsi 7883 asmenys, nukentėję nuo šunų įkandimų (iš jų 29 proc. – vaikai iki 15 m. amžiaus) ir 2311 asmenų, nukentėjusių nuo kačių įkandimų (iš jų 17 proc. – vaikai iki 15 m. amžiaus). Lietuvoje nuo šunų įkandimų kasdien vidutiniškai nukenčia 11 asmenų, nuo kačių – vidutiniškai 3 asmenys. Tikėtina, kad skaičiai dar didesni, nes dalis nukentėjusiųjų į gydymo įstaigas nesikreipia – žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir pasiutligės virusas su gyvūno seilėmis patenka į žaizdą.

Veiksmingo pasiutligės gydymo iki šiol nėra, bet įkandus bet kokiam gyvūnui asmuo turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas gali paskirti profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą, jam naudojamos 5 vakcinos dozės. Per 2017 metus nukentėjusiems nuo gyvūnų įkandimų sunaudota daugiau negu 7900 vakcinų. Ligonių kasai, o kartu ir mokesčių mokėtojams, tai kainavo beveik 130 tūkstančių eurų. 2016 metais sunaudota daugiau negu 9600 vakcinų už 150 tūkst. eurų.

Žinoma, kontroliuoti gyvūnų įkandimus sudėtinga, tačiau sumažinti nukentėjusiųjų patiriamą žalą, kai po įkandimų žmonėms būtina papildomai skiepytis, tikrai įmanoma, jei gyvūnai būtų skiepijami. Tai efektyvi ir kaštų požiūriu prasminga prevencija, privaloma šiuolaikiškai, moderniai valstybei, kurioje nuo tokių ligų kaip pasiutligė saugomasi racionaliai ir laiku skiepijant augintinius, o ne pavėluotai gydant sukandžiotus žmones.

 

Kęstutis Mažeika,
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas