Pamenate, skaitydami pasaką sužinojome, kad grafystė, įsikūrusi netoli jaukaus, miestiečių pamėgto parkelio,išsiskyrė tuo, kad jai vadovavo visos grafystės žmonių išrinktas valdovas Vytautas. Jis, įveikęs savo varžovus didele balsų persvara pirmame ture, buvo inauguruotas 15 metų balandžio 16 d. Oi, abejingų jam nebuvo – atletiškas, turintis tvirtų įsitikinimų ir puoselėjantis visiems priimtinas krikščioniškas vertybes, grafystę valdė visus 4-rius metus. Pareigos buvo atsakingos: šaukti ir pirmininkauti grafystės posėdžiams, o jų būta net 57-i. Ir jie buvo nepaprasti, ypač artėjant kadencijos pabaigai – grafystės išrinktųjų pasisakymai buvo audringi, kartais ne visai taktiški, ir nebūtinai tuo klausimu, dėl kurio vyksta diskusijos. Bet pasaka ne apie tai….

Istorijos šaltiniai mena, kad pareigų būta labai daug ir įvairių: nuo susitikimų su grafystės gyventojais, išvykų svetur ir delegacijų priėmimo namuose, iki viešųjų įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo iš darbo, apdovanojimų teikimo, šimtų ar net tūkstančių dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo.Visko ir nepaminėsi, bet ir ne tai svarbiausia… Valdovas, kurio pašaukimas ir pareiga visada buvo padėti žmonėms, tą darė labai nuoširdžiai ir tai jam sekėsi. Tačiau atėjęs į šias pareigas iš institucijos, kurioje garbė ir duoto žodžio laikymasis – buvo savaime suprantami dalykai, netrukus įsitikino, kad politikoje viskas gali būti visiškai kitaip…Bet valdovas, kad ir kokius smūgius jam teko patirti, visa tai priėmė, kaip tam tikros patirties pamokas, o galbūt kaip paprastas, bet dažnai pamirštas gyvenimo tiesas… Pasakojama, kad jis niekada nekėlė balso kalbėdamas su savo pavaldiniais, niekuomet nesivadovavo emocijomis ir tai kėlė aplinkinių pagarbą jam.

Archyvuose yra ir dar vienas svarbus įrašas: grafystės istorijoje tai buvo pirmasis valdovas aiškiai atskyręs valdžių pasidalijimą – veikdamas pagal įstatymus, jis visiems leido suprasti, kad kiekviena institucija, tiek atstovaujamoji, tiek vykdomoji turi vykdyti joms nustatytas funkcijas, neperžengiant leistinų ribų.Ar šis valdovas dar kada nors sugrįš į politiką? Turbūt ne, o gal deja ne, nes jis puikiai suvokė, kad gyvenime saulė šviečia ne tik iš grafystės bokšto….

Tačiau valdovas grafystei vadovavo  ne vienas. Turėjo ir du pagalbininkus – pavaduotojus, kurių vieną į kadencijos pabaigą išleido į darbą sostinėn, bet pasakos tęsinys ne apie jį.

Istorijos šaltiniai nutyli, kokie reikalavimai buvo keliami valdovo pavaduotojams, tačiau žinant valdovo savybes, šalia jo galėjo būti tik stiprios asmenybės. Lietuvių tautosakoje „stipri“ asocijuojasi su žodžiu „drūta“. Ir kaip visi grafystėje nustebo, kai šalia valdovo pamatė nepaprastai grakščią ir iš pažiūros trapią moterį, Tačiau ji,turėdama gerą humoro jausmą ir žmogišką atjautą, visiems labai greit tapo artima. Turbūt mažai kas žino, kad ši moteris yra nepaprastai stipri. Jūs paklausite, kas yra „stipri moteris“. Tai ta moteris, kuri daug pakelia (ne ta kur svarmenis kilnoja), tai moteris, kuri viską gali – įveikti gyvenimo krizes, nepasiduoti likimo smūgiams, ištverti išdavystes ir vėl pakilti, be pykčio ir nekaltindama kitų… Tai moteris, kurioje glūdi moteriška stiprybė, toji jėga, kuri leidžia jai kurti grožį, jaukumą, daryti karjerą, kuri nepakenktų jos moteriškumui, nes net ir įtemptame grafike ji visada atrasdavo laiko tam paslaptingam dalykui, kuris papildydavo jos moteriškumo klodus. O darbo grafikas iš tiesų buvo įtemptas…. Būdama atsakinga už socialiai jautrias grafystės sritis, skubėdavo iš vieno susitikimo į kitą, iš vieno renginio į kitą. O kur dar pasitarimai ir karštos diskusijos, ieškant teisingiausio sprendimo…Ir jį rasdavo, mokėdama susikalbėti tiek su jaunu, tiek ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, tiek su valdininkais ar paprastais miestelėnais…. Nes juk ji „stipri moteris“. Kur pasuks šios moters kelias toliau, paaiškės netruks. Bet sekime pasaką toliau….

Sprendimų įgyvendinimui grafystė turėjo kitą Vytautą, kaip žinia, istorijos šaltiniuose minimą Vytautu vykdytoju. Beje, senolių išmintis byloja, kad atsidūrus tarp dviejų Vytautų, reikia sugalvoti norą, ir šis netrukus išsipildys“.

Taigi, įžengė Vytautas vykdytojas į grafystę ir nustėro…. Visi reikšmingi, kažkur posėdžiauja, kažkur važiuoja, popierių šūsnys, tik spėk pasirašinėt. Paklausus, ar tikrai viso to reikia, sulaukdavo atsakymo – taip buvo, be to neapsieisim. Bet būdamas nepaprastai pragmatiškas, svieto ir kitokių darbo procesų matęs, ėmė galvoti, kaip priimti teisingiausius sprendimus. Ir ištarė žodį „LEAN“. Koks kilo grafystėje pasipriešinimas ir sąmyšis… Naujovės ir nežinomybė žmones visada gąsdino, o dar tas užsienietiškas žodis… Istorijos šaltiniai nutyli, ką apie jį kuždėjo žmonės, bet juos buvo galima suprasti – įpratę dirbti pagal nusistovėjusius papročius, dirbti taip, kaip prieš juos dirbo buvę kolegos, nemąstydami nei kam, nei kodėl – jie neturėjo noro keistis. Bet Vytautas vykdytojas buvo nepalenkiamas….Tačiau būdamas išmintingas puikiai suprato, kad prievarta nieko nepasieks, kad žmonės gali pradėti keistis tik tada, jeigu jiems leidžiama pasirinkti, ir procesas netrukus pajudėjo… Kiek dar turės praeiti metų, kad šioje grafystėje veiklos efektyvumas pasiektų viršūnę ir ar ši grafystė lygiuosis į tokių procesų lyderius– nežino niekas, bet tai jau kitos pasakos tema…

Vytautas vykdytojas nepaprastai rūpinosi ir grafystės gyventojais. Dieną, naktį skaičiavo, kaip sumažinti jiems šilumos kainą. Rezgė planus, kaip perimti iš LITESKO visą turtą. Ir jam tai pavyko.

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Vytautas buvo pirmasis vykdytojas, kuris grafystėje išdirbo visą 4-rių metų kadenciją. Kokios savybės jam padėjo išsilaikyti poste: turbūt,patikimumas ir įgimtas ramumas, o gal  valdingumas ir mokėjimas išklausyti kitus. Patyrinėję archyvus, atradome ir kitų jo galių: puikiai jautė, kada jam sakoma tiesa, o kada menami dalykai, tačiau būdamas labai taktiškas, dažnai tą nutylėdavo…… Suvaldyti didelį kolektyvą ir suburti komandą – iššūkis nemenkas. Ar jam tai pavyko? Ar jam buvo lengva? Ir ar su juo buvo lengva, išvadas pasidarykit patys. Na ir pabaigai:

Gerbiami vadovai,

Kasryt pakilus saulei ir nubudus rytui,

Lai Jūsų veiduose sutviska šypsena…

Praėjusį etapą, prisiminkit kaip legendą:

Nes tai, kas vyksta, viskas tik į gera,

Į tai, kas nepavyko, Jūs numokite ranka…..

Grafystės gyventojai