Apie vieną iš švietimo sistemos grandžių – profesinį mokymą – pastaraisiais metais bene garsiausiai kalba inžinerinės pramonės sektoriaus vadovai. Tai sektorius, sukuriantis daugiausiai darbo vietų ir tuo pačiu besiskundžiantis didžiausiu specialistų trūkumu. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Gintaras Vilda teigia, kad profesinėje mokykloje įgyti gebėjimai šiuo metu ima smarkiai konkuruoti su universitetinėse studijose įgytomis žiniomis. Ir nors profesinis išsilavinimas vis dar apipintas įvairiais mitais, jis vis labiau pelnytai reabilituojamas dėl jo suteikiamų privalumų.
Daugiausiai darbo vietų ir geros karjeros galimybės
Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad darbo rinkoje tarp paklausiausių specialistų stabiliai laikosi suvirintojai, elektromechanikai ir elektromonteriai, metalo apdirbimo staklininkai, elektronikai, mechatronikai, plastiko liejimo mašinų operatoriai, gamybos logistai, dažytojai, krovininių transporto priemonių vairuotojai ir automobilių remontininkai. Pavyzdžiui, Lietuvos elektronikos ir metalo apdirbimo pramonės įmonės kiekvienais metais plečia savo veiklą, ir šios srities specialistų trūkumas nuolat jaučiamas. 2017 m. sausio–balandžio laikotarpiu laisvų darbo vietų suvirintojams skaičius sudarė virš 1000, elektromechanikų ir metalo apdirbimo staklininkų poreikis – beveik po 500 darbo vietų abiejų pakraipų specialistams. Tokių techninių profesijų atstovams įsidarbinimo galimybės yra labai aukštos jau kelerius metus.
Didelis kvalifikuotų, konkrečią profesiją turinčių specialistų poreikis juntamas ne tik inžinerinės pramonės sektoriuje. Įvairiausių profesijų absolventams skirtų darbo vietų skaičius šalyje siekia daugiau nei pusę visų turimų ir sukuriamų naujų darbo vietų. Profesinis išsilavinimas suteikia konkrečią profesiją ir didesnes galimybes gauti gerai apmokamą darbą, keisti ar tobulinti profesinę kvalifikaciją, įsitvirtinti bei konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, vystyti karjerą profesinėje srityje.
Patrauklūs atlyginimai
Įgijus profesinį išsilavinimą galima tikėtis patrauklaus darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės srityje siūlomos darbo vietos dažnai yra ne tik modernios, bet jose mokamas tikrai geras atlyginimas. Kvalifikuotų pramonės sektoriaus darbininkų ar operatorių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis svyruoja nuo 500 iki 900 eurų, o patyrusių specialistų siekia nuo 1 000 iki 1 200 eurų. Tai – perspektyvi ir profesinio augimo galimybes suteikianti sritis. Pažangius produktus ir techniką gaminanti pramonė kuria perspektyvias technologijas, prisideda prie aplinkosaugos ir kitų modernios ateities sprendimų kūrimo.
Modernios mokymo ir darbo vietos
Mitas, jog profesinėse mokyklose vis dar mokomasi pagal atgyvenusias metodikas ir naudojant dešimties metų senumo įrangą. Iš tiesų profesinio mokymo įranga, mokytojų kvalifikacija, mokymo priemonės profesinio mokymo įstaigose nuolat atnaujinamos ir tobulinamos. Dirbdami su naujausia įranga mokiniai įgyja kompetencijas, atitinkančias darbo rinkos poreikius, ir gali bendradarbiauti su būsimais darbdaviais.
Reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ugdymu pastaruoju metu ima rūpintis pačios įmonės, kurioms ir ugdomi būsimieji darbuotojai. Jos investuoja į laboratorijas, besimokančiųjų praktinių įgūdžių tobulinimo procesą ir įrangos modernizavimą, kad absolventų gebėjimai atlieptų įmonių poreikį, o jaunuoliams taptų lengviau integruotis į konkrečias darbo vietas įmonėse.
Kokybišką išsilavinimą įgijusiems specialistams siūlomos modernios ir gerai apmokamos darbo vietos, ypač pramonės, energetikos ir kituose sektoriuose, kurie nuolat ieško su pažangiomis technologijomis gebančių dirbti kvalifikuotų darbuotojų.
Didelis specialybių spektras ir lanksčios galimybės
Šiandien moksleivis savo būsimą profesiją gali rinktis iš itin plataus profesijų spektro ir gausaus mokyklų sąrašo visoje Lietuvoje. Šiuo metu šalyje yra apie 70 profesinių mokyklų, 5 darbo rinkos mokymo centrai ir 260 kitų profesinio mokymo teikėjų, kurie siūlo apie 500 įvairių profesinio mokymo programų. Profesinės mokyklos vertinamos ne tik dėl tiesioginės orientacijos į darbo rinkos poreikius, bet ir dėl pakankamai greito mokymosi proceso ir rezultato. Jos taip pat kelia mažesnius nei aukštosios mokyklos reikalavimus norintiems mokytis asmenims. Čia mokytis gali įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. 10 klasių baigę moksleiviai profesinėse mokyklose gali įgyti ne tik pasirinktą kvalifikaciją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Pasitaiko, kad įgyti profesijos į mokyklą atvyksta jau ir universitetą baigę žmonės.
Pridėtinė vertė sau ir visuomenei
Profesinių mokyklų siekis – suteikti piliečiams išsilavinimą, būtiną pasirengti savo profesinei karjerai taip, kad per gyvenimą žmogus sukurtų didžiausią įmanomą pridėtinę vertę sau ir visuomenei. Verslas, kooperuodamasis su švietimo sistema, padeda ugdyti pramonei reikalingus specialistus. Kitaip tariant, tiek mokyklų, tiek ir verslo bendruomenė siekia aprūpinti ekonomiką kvalifikuotais darbuotojais dabar ir ateityje, o tuo pačiu užtikrinti jauniems žmonėms profesinę karjerą ir patrauklaus gyvenimo gerovę.
Gerėjanti gyvenimo kokybė ir tendencijos iš Vakarų
Vakarų Europos šalyse atliekami tyrimai taip pat patvirtina, kad mėgstamą profesiją turintys žmonės, aukštos kvalifikacijos specialistai (metalo ir plastiko mašinų operatoriai, suvirintojai, šaltkalviai, mechatronikai, elektronikos komponentų lituotojai, statybininkai, vairuotojai ir kt.) giriasi geru uždarbiu. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Ekonomikos augimas bei skaitmeninių technologijų progresas atveria naujas galimybes ir keičia visuomenės įpročius. Besikuriančios naujos darbo vietos, užsienio investicijos, naujų įmonių atsiradimas skatina visuomenės gyvenimo lygio gerėjimą. Žmonės nori Lietuvoje kurti savo gyvenimo gerovę, investuoti į naujus namus, buities įrangą, išvaizdą, technologijas, patogumą, o visam tam reikia specialistų, kurie gebėtų tai kurti, įdiegti, valdyti ir suteikti paslaugą. Profesinėse mokyklose galima įgyti būtent tokius poreikius atliepiančių, žmonių gyvenimui čia ir dabar reikalingų gebėjimų.
Gintaras Vilda, LINPRA direktorius