Kasmetinis meno mylėtojų pleneras (taip rašo organizatoriai, bet greičiau tai meno dirbtuvės) architektui A. Maineliui atminti, labai trumpam laikui, įsikūrė prie Dailidės ežerėlio gelbėtojų posto. Gelbėtojų jau nėra, tad susirinkusiems dailės mylėtojams nieks netrukdė. Kelių valandų pleneras sukvietė ne tik profesionalius dailininkus, bet ir tapybos gerbėjus, kuriems atsiveria galimybė padirbėti su dailę gerai išmanančiais profesionalais. Tiesa, tapybos entuziastų kaip ir žiūrovų susirinko ne kažin kiek, tačiau entuziazmo buvo labai daug. Kaip sakė vienas dailininkas, trumpalaikio darbo metu reikalinga ypatinga koncentracija, kad spėtum išreikšti tai ką nori. Taisymams ir pagražinimams nėra laiko, tad tai ką nutapai turi turėti baigtinę prasmę. Tokiuose trumpalaikiuose pleneruose nutapyti darbai, dažnai neišlieka atmintyje net juos tapiusių autorių. Praėjus kuriam laikui, menininkas matydamas nutapytą paveikslą gali ir tik po kurio laiko atpažinti savo kūrybą. Tuo tokie trumpalaikiai plenerai ir yra žavūs.
Tradiciškai, plenero metu netapyti darbai bus padovanoti Alytaus S.Kudirkos ligoninei.
„Alytaus laikas“