Kauno miesto kamerinis teatras drauge su režisieriumi Agniu Jankevičiu Spalio 31 d. atvyksta į Alytų su spektakliu „Dreamworks”. Tai pagal šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę pastatytas spektaklis, kurio centre – mylimos žmonos netekęs Deivydas. Paskendęs liūdesyje, jis užsidaro savo namuose, vienintelėje vietoje, kurioje jaučiasi saugus. Jis jaučia, kad vis dar gali pasikalbėti su jį palikusia mylimąja. Vyrui padėti bando jo draugai, kurie nevengia vakarėlių, alkoholio, moterų ir kokaino. Kai pokalbiai ir pasiūlymai prasiblaškyti nepadeda, draugai imasi kito plano – supažindina Deivydą su Elizabete. Viena vertus, pasakyti, kad „DreamWorks“ – tai odė meilei ir jos ilgesiui, būtų pernelyg paprasta. Kūrinyje galima atrasti ir nemažai kitų temų – vartotojiška, bejausmė visuomenė, amerikietiškų „gyvenimo gelbėtojų“ arba koučerių kultūra, gyvenimo prasmės ir savojo „Aš“ paieškos, vienatvė, depresija, alkoholizmas, nusikaltėlio ir aukos santykis, vyro ir moters prigimties paieškos.

Vyrypajevo pjesėje jaučiasi nenuspėjamumas – istorija gali pasikeisti nuo bet kurios jos vietos. Personažų sprendimai ir elgesys laikomi labiau atsitiktinumais ar atsitikimais, bet tik ne likimu. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Gyvenimas – tai iliuzijų darbas, kuris niekada nesibaigia, o režisierius A. Jankevičius, mūsų įtampai čaižiai primena: „Chill! Nusiramink!“

„Personažai daro ne ką kita, kaip ieško, nuo kurios vietos galėtų pradėti iš naujo. Jie grįžta į pirmą susitikimą, į gimimą, kad susikurtų sau dar vieną šansą“, – sako režisierius. Buitinės situacijos, draugų pokštai, šioks toks kriminalas – toks paviršutiniškas veiksmas lydi pagrindinio personažo pokalbį su mirusia žmona. A. Jankevičiui rūpi įpratinti žmones prie minties, kad visiškai nebesvarbu, kas jau yra įvykę – svarbu tik tai, kaip tu norėtum pratęsti savo istoriją ir nuo kurios vietos. Nėra fatališkų klaidų, kažkieno kaltės ar likimo. Gyvenimo nelaimės, protą aptemdantis pyktis ar kvailas elgesys čia tampa šansu pažiūrėti į viską kitaip. Anot režisieriaus, Ivano Vyrypajevo tekstai turi sceninį paradoksą. „Jo kalbos stilius – baisiai matematiškas. Kaip pranešimas simpoziume, kaip matematinio dėsnio deklaracija. Aktoriams dirbant su jo tekstais sunkiausia užduotis – neimti pranešinėti, nevaidinti, o pasakoti.“ A. Jankevičiui norisi sukurti situaciją, kurioje būtų mažiau teatro, o daugiau pasakotojo ir klausytojo intymumo – kurioje tereikėtų klausytis istorijų.

Spektaklis yra neįprastas tuo, kad žiūrovų vietos išdėstomos scenoje ratu aplink vaidinančius aktorius. Tokia scenos transformacija gerokai sumažina atstumą tarp „stebinčiųjų“ (žiūrovų) ir „stebimųjų“ (aktorių) ir sukuria kur kas intymesnę atmosferą. Keturi aktoriai – Aleksandras Kleinas, Lena Orlova, Goda Piktytė ir Marcelė Zikaraitė – pasakoja istoriją, kuri primena pasikartojantį sapną. Jis niekada nesibaigs, kol kiekvienas sukursime savą istorijos tęsinį. Sceninė koncepcija (dešimt personažų ir keturi aktoriai), scenografija ir režisūra – A. Jankevičiaus.

Spektaklį galima pamatyti spalio 31 d. 18:00 val. Alytaus teatre.