Dažnas užsienietis lietuvius įvardina, kaip labai santūrius žmones, kurie sunkiai užmezga kontaktus. Tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus, lietuviai labai azartiški pirkdami loterijos bilietus. Nors tikimybė laimėti loterijos pagrindinį prizą yra šimtus kartų mažesnė už galimybę būti nutrenktam žaibo, visgi perkančių loterijos bilietus – apstu. Daugiausiai loterijos bilietus perka mažesnes pajamas gaunantys asmenys ir pensininkai. Ir vieni ir kiti loterijų pagalba siekia pagerinti savo finansinę padėtį. Pasiseka labai mažai kam. O ir tie, kurie laimi dažniausiai laimėtus pinigus išvaisto taip greitai, kad net nespėja susigaudyti. Paprastai laimingieji laimėtojai nusiperka vidutiniškai po 4 automobilius. Keturi penktadaliai didelių prizų laimėtojų nori išlikti anonimais, bet tai beveik neįmanoma tokioj „švogerių“ valstybėj kaip Lietuva. Vieni žaidėjai prisikuria „sistemų“ turinčių atnešti piniginius prizus, kiti tiesiog pasitiki savo „sėkme“. Per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį iš visų didžiųjų prizų laimėtojų tik mažiau dešimtadalio , dėl laimėto prizo , kardinaliai pakeitė savo gyvenseną ir „atsiribojo“ nuo praeities.
Per visą sovietmetį žmonės Lietuvoje buvo mokami „gauti“ , o ne užsidirbti. Toks siekis išliko ir dabar.
„Alytaus laikas“