Alytus – vienas iš nedaugelio provincijos miestų turintis profesionalų teatrą. Šiemetinis teatro sezonas įsibėgėja, kviesdamas alytiškius neužmiršti Melpomenės. Spektaklį „(Ne) vaikų žaidimai“ pagal Herkų Kunčių režisavo Albertas Vidžiūnas. Labai jau tikroviškas šeimos gyvenimo pjūvis, mažai kuo besiskiriantis nuo realaus apleisto daugiabučio ar bendrabučio gyventojų gyvenimo. Šeima, kurioje visi gyvena savo narvuose, iš esmės ignoruodami vieni kitus, susigalvodami patys sau abejotinus užsiėmimus, menkai suvokia kas yra gyvenimas. Motina sprendžia kryžiažodžius, tėvas su pasitenkinimu keikiasi ir žiūri bet ką, ką tik rodo televizija, vaikai žaidžia nevaikiškus žaidimus imituodami tėvų elgseną. Toks gyvenimas programuoja, kad vaikai atkartos savo tėvų gyvenimą, kuris buvo baisiai nevykęs, tačiau gyvenimas vis tiek juda į priekį ir vaidmenys jame iš anksto žinomi. Įtaigiai savo vaidmenis atliko Tėvas ( aktorius Jonas Gaižauskas) ir Motina ( aktorė Eglė Juškaitė). Šis aktorių duetas sugebėjo labai natūraliai vaidinti savo personažus. Atrodė, kad scenoje ne aktoriai, o iš apleisto daugiabučio į sceną užkopę žmonės, kuriems būdingas primityvus, dažnai chamiškas elgesys. Įspūdį scenoje stiprino ir kompozitoriaus Antano Jasenkos sukurta muzika.
Vakaras praleistas Alytaus teatre tikrai nepriskirtinas prie beprasmių vakarų, kuomet nežinai nei ką daryti, nei kuo užsiimti. Šiek tiek gaila, kad Alytuje ne per daugiausia teatrinio meno gerbėjų.
Alytaus teatro nuotrauka
„Alytaus laikas“