Rugsėjo pabaigoje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko naujos Tomo S. Butkaus knygos „Ežero žemė“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.
„Ežero žemė“ – antroji Tomo S. Butkaus poezijos knyga, išleista po 17 metų pertraukos. Nors leidinyje aptiksime atskirai mažosiose knygose (autoriaus vadinamuose „čiabukuose“) išleistų kūrinių, ši knyga – ne rinktinė, o romanas, kurio pagrindas – nauji tekstai ir iliustracijos. Knygoje – trylika skyrių, skyriuje – po trylika eilėraščių. Visi eilėraščiai knygoje sukomponuoti į du pasakojimus – „Skaidiškes“ ir „Jungėnus“.
Knyga turi paantraštę – „Eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais“. Ir dar čia pat priduriama, kad šis neįprastas poezijos romanas „parašytas, nupieštas ir sukomponuotas centriniame visatos serveryjeׅ“.
Tokio knygos apibūdinimo suintriguotiems alytiškiams, žinoma, magėjo susitikti su knygos autoriumi ir apie viską išgirsti tiesiogiai.
Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė susitikimą su Tomu S. Butkumi jos vadovaujamoje knygų buveinėje pavadino įžanga į renginių sezoną, kuris šiemet prasidėjo neįprastai – kiek vėliau ir dar „kaukėtam pavidale“.
„Žinote, kas sieja tris alytiškiams puikiai žinomus leidinius: Zenono Bulgakovo fotografijų albumą „Alytus“, Kosto Poškaus „(Ne)šventųjų gyvenimus. Alytietiškas istorijas“ ir Rimo Buroko „(Ne)gyvenimo fragmentus“? Visų jų dizaino autorius yra šio vakaro mūsų svečias Tomas S. Butkus – poetas, architektas, leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Šiandien su Tomu kalbėsimės apie naujausiąją jo poezijos knygą „Ežero žemė“, – sakė G. Bulgakovienė.
Tomas S. Butkus, teigdamas, jog jam malonu vėl sugrįžti į J. Kunčino viešąją biblioteką ir pristatyti skaitytojams naują knygą, visgi teigė savo literatūrinės kūrybos linijos toliau neplėtosiąs:
„Ežero žemė“ – tai paskutinis mano leidinys. Vėl grįžau prie architektūrinės veiklos, su kuria ir pradėjau savo kūrybinę biografiją.“
„Knyga „Ežero žemė“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – niūri, depresyvi, tekstai – sunkūs. Antrosios dalies esmė ir sumanymas – iš skausmingų patirčių išeiti į tam tikrą savęs suvokimą, į šviesąׅ“, – teigia autorius.
Matyt, nusprendęs, kad kalbėjimas apie kūrybą niekada neatstos pačios kūrybos, į renginį susirinkusius klausytojus Tomas S. Butkus panardino į „gyvą“ savo poezijos skaitymą, nei minutei neleisdamas atsikvėpti nuo keistų sąvokų sąsajų ir versdamas iki raudonumo įkaisti klausytojų smegenis, bebandant išnarstyti netikėtų simbolių reikšmes.
Skaitydamas savo eilėraščius, autorius jų poveikį, kaip ir knygoje, dar labiau sustiprino nuotraukomis, kurios vakaro metu atsirasdavo dideliame ekrane ir vėl išnykdavo. Autorius pabrėžė, kad jo knygoje „Ežero žemė“ svarbu lygia greta „skaityti“ ir fotografijas – ne tik kaip kontekstą poezijai, bet ir kaip savaime informatyvų, paraleliai besirutuliojantį pasakojimą – tarsi antrą šio unikalaus poezijos romano sluoksnį.
Tik trumpam kur ne kur sustodamas paaiškinti vieno ar kito eilėraščio atsiradimo kontekstą, Tomas S. Butkus sukėlė tikrą poezijos „laviną“ – tiesiog užvertė publiką savo eilėraščiais, kurie, tarsi domino kauliukų virtinė, vienas po kito sukrito į klausytojų mintis.
Reikia manyti, kad poetas neprivalo būti nuomonės formuotoju ir patogumų užliūliuotiems skaitytojams populiariai paaiškinti, kaip jie turėtų suprasti jo kūrybą. Juk kiekvienas skaitytojas vis dar geba turėti savo nuomonę ir nesijaudinti dėl jos menamo „teisingumo“… Tad tegul kūryba byloja pati!
Kviečiame užsukti į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką ir lentynoje susirasti ryškiu geltoniu išsiskiriančią Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Palinkėtume lengvo ir malonaus skaitymo, tačiau negalime. Lengva ir patogu tikrai nebus!
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.