Kiekvienais metais gegužės 31 d. minima Pasaulinė diena be tabako. 2018 m. Pasaulinės dienos be tabako šūkis – „Tabakas ir širdies ligos“. Šią dieną siekiama pabrėžti rūkymo sukeliamą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant insultą (toliau – ŠKL).

Minint Pasaulinę dieną be tabako, siekiama ir visuomenės įsitraukimo, nes ne vien valdžios institucijos ir įstaigos yra atsakingos už  veiksmingą tabako kontrolės ir prevencijos įgyvendinimą, bet ir kiekvienas pilietis gali prisidėti prie pasaulio be tabako kūrimo, atsisakant žalingo įpročio ar ieškant pagalbos metant rūkyti.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ŠKL. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pažymi, jog ŠKL yra dažniausia mirtingumo priežastis, o tabako vartojimas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris lemia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Pasaulyje pripažinti pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šias ligas, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir kt. Rūkymas yra antra pagrindinė priežastis po padidėjusio kraujospūdžio, sukelianti ŠKL. PSO duomenimis, net 12 proc. mirčių dėl ŠKL sukelia tabakas.

Pasaulinė tabako „epidemija“ kasmet pražudo daugiau kaip 7 milijonus žmonių, iš kurių beveik 900 tūkst. yra nerūkantieji, mirę dėl pasyvaus rūkymo. Maždaug 80 proc., t. y. daugiau nei 1 milijardas, rūkančiųjų gyvena besivystančiose šalyse („trečiasis pasaulis“), kuriose tabako sukeliamos širdies ligos ir mirčių našta valstybei yra be galo sunki dėl ekonominių bei demografinių priežasčių.

Pradinėse rūkymo stadijose nejaučiama jokių negalavimų ir daugelis galvoja, kad tabako dūmų nuodai nesukels negalavimų ar ligų. Tačiau vidutinis rūkalius per dieną įkvepia cigarečių dūmų vidutiniškai 2000 kartų. Nikotinas, patekęs į organizmą, priverčia širdį stipriau plakti, kraujagysles spazmuoti, dėl to didėja arterinis kraujospūdis. Anglies monoksidas, arba „smalkės“, patekęs į kraujotaką išstumia deguonį iš hemoglobino, todėl širdis turi intensyviau dirbti, kad nuneštų vidaus organams reikalingą deguonies kiekį.

Rūkymo atsisakymas – žmogaus valios išbandymas net šešiasdešimtmečiui. Dažnai tik tuomet, kai pats žmogus sąmoningai ar bent su gydytojo pagalba pripažįsta tabako daromą žalą sveikatai atsiranda motyvacija atsisakyti žalingų rizikos veiksnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miokardo infarktą patyręs vyresnio amžiaus žmogus, nustojęs vartoti tabaką, turi 3 kartus mažesnę tikimybę susirgti pakartotiniu infarktu. Dėl to pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė.

Geriausia pagalba norint išlikti sveikam ir darbingam – pasiryžti ir mesti rūkyti visam laikui. Taip pat nerūkantieji rūkaliams yra puikus pavyzdys. Rūkančiajam būtina suprasti, kad jis yra priklausomas nuo nikotino. Rūkymas yra priklausomybė.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija