„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19)
Tikėjimas niekuomet nesibaimina pasirodyti juokingas. Galima nesunkiai įsivaizduoti, jog Dovydas kam nors pasirodė juokingas, kuomet išėjo kovai prieš Galijotą, rankose laikydamas svaidyklę ir akmenį. Tas pats Dovydas, ko gero, keistai atrodė šokantis priešais Sandoros Skrynią, kuomet ji buvo nešama į šventyklą. Kaip bebūtų, žmonių požiūriai nesustabdė Dovydo tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu. Šio pasaulio akyse galime pasirodyti juokingi, tačiau tai neturėtų mūsų liūdinti. Apaštalas Petras sako: „Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą“ (1 Pt 4, 14 – 16).
|
Pavydus žmogus visuomet trokšta daugiau gauti, nei atiduoti. Jam svetima meilė, o vienintelė priimtina ir artima savybė – savimeilė.
|
|
Nemokantis atleisti žmogus niekuomet nesusitaikys su savo praeitimi, lankančia jį baugiausių vaiduoklių pavidalu ir vedančia tiesiausiu keliu į kapą.
|
Kuomet Dievas pamato žmogų, turintį dėkingą širdį, tuoj pat įtvirtina su juo glaudų gailestingumo ir malonės ryšį, suteikdamas visokeriopą palaiminimą. Todėl būkime dėkingi Viešpačiui už viską, ką turime. Dovydas turėjo kilnią bei dėkingą širdį, kuri įtvirtino jo ryšį su Dievu. Dovydas Viešpačiui visuomet buvo dėkingas: tuo metu, kai dykumoje slapstėsi nuo Sauliaus, ir tuomet, kada jam teko gyventi kaimynystėje su priešais. Karalius Saulius pavydėjo Dovydui ir ketino jį nužudyti… Nedėkinga širdis kupina pavydo. Ji nuolat žvelgia į kitus, bet ne į Dievą ir niekuomet nedėkoja Dievui už viską, ką gera turi. Nedėkingumas sugriauna tikėjimą. Saulius buvo karaliumi, jis turėjo sostą ir valdžią, tačiau jis pavydėjo Dovydui, kuris tuo metu buvo šaunus ir ištikimas karys, tačiau, kaip žinome iš Šventojo Rašto, Dievas buvo Dovydo pusėje…
Dievo Gailestingumo metais žvelgdami į Marijos – Visų Karalienės ikoną, būkime dėkingi Viešpačiui ir Jo Motinai, kad turime progą paprašyti reikalingų malonių ir jas priimti. Marija – Visų Karalienė teįkvepia mūsų širdyse nuolatinį dėkingumą ir ištikimybę Dievo Gailestingumui.
|
Saugokimės piktų minčių. Neteisingos mintys sąmonės srityje pakenks žmogaus dvasiai ir kūnui. Neteisingos pasąmonės mintys atneš žalą ne tik žmogui, bet ir visai Visatai, o ji nuo tokių minčių ginasi, tačiau jos gynyba piktai mąstančiam labai skausminga… Piktas žmogus niekuomet neišmoks džiaugtis gyvenimu…
|
Laimingi supratusieji, kad:
1. motiniška Švnč. M. Marijos atjauta reikalinga kiekvienam iš mūsų;
2. Dievas ieško žmonių, turinčių dėkingą širdį;
3. Nedėkingumas sugriauna tikėjimą;
4. pasitikintiems Dievo Gailestingumu ir Marijos globa viskas išeina į gera;
5. jokiomis aplinkybėmis neatsižadėkime tikėjimo.
Kunigo Valerijaus Rudzinsko interneto dienraštis