„Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo“ (Žyd 10, 25)
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų yra tekę pakliūti į aplinką, iš kurios norisi kuo greičiau išbėgti. Ir tik ištrūkę iš nemalonios draugijos pajuntame, kaip liaujasi įtampa, o akyse prašviesėja. Labai ilgai būnant netinkamoje draugijoje galima susirgti ar net numirti… Apaštalas Paulius laiške Romiečiams perspėja vengti netinkamų draugijų:
Aš raginu jus, broliai, vengti tų, kurie kelia nesutarimus bei papiktinimus, prieštaraudami mokslui, kurio jūs išmokote. Saugokitės jų! Tokie žmonės tarnauja ne mūsų Viešpačiui Kristui“ (Rom 16, 17 – 18)…
Noriu jums trumpai papasakoti apie garsų persų kilmės gydytoją ir filosofą (gim. 980 m., mir. 1037 m. po Kr.) – Aviceną. Jo atminimui Dušanbė mieste pastatytas paminklas. Avicena buvo išties genialus. Jis užaugo Bucharoje, būdamas 10 metų mintinai mokėjo visą Koraną ir žymiausius arabų klasikus, per kelerius metus išėjo teisės mokslus, taip pat matematiką, astronomiją ir mediciną. Būdamas 16 metų pagarsėjo išgydęs Bucharos valdovą Mansurą II-ąjį, kurio bibliotekoje jis baigė savo mokslinį pasirengimą.
|
Prisimenu kažkada skaitytą istoriją, kaip vienas žmogus pasiėmė globoti mažą meškutį, kurio motiną nušovė medžiotojai. Žmogus labai pamilo meškutį, o šis – žmogų. Tačiau vieną dieną meškutis užaugo ir tapo dideliu lokiu. Tada jame pabudo žvėriškoji prigimtis, paskatinusi nužudyti savo geradarį…
|
Avicenos veikalai, ypač medicinos srityje tapo viduramžių Europos universitetų vadovėliais. Jis arabų kalba (Europoje išversta ir išleista lotynų kalba) išleido medicinos kanoną, kurį sudarė 5 tomai:
- Pirmajame – medicinos teorija, anatomija, fiziologija, aprašomos ligų priežastys, simptomai, profilaktika,
- Antrajame – Paprasti vaistai, augalai, gyvūninės kilmės vaistai,
- Trečiajame – atskirų kūno dalių, sričių ligos ir jų diagnostika,
- Ketvirtajame – Chirurgija,
- Penktajame – aprašomi sudėtingi vaistai, nuodai ir priešnuodžiai…
Nemanau, kad visus šiuos dalykus jums reikia atsiminti. Aš tik noriu papasakoti apie šio žymaus gydytojo eksperimentą, padėsiantį mums suprasti, kas nutinka, kai patenkame į netikusią draugiją.
Taigi, kitados žymusis Avicena pririšo avį per kelis metrus nuo vilkų. Po trijų dienų avis nugaišo. Ne dėl to, kad ją būtų sudraskę vilkai, bet iš baimės…
Papasakosiu dar vieną istoriją. Ji nutiko 2010 m. Šią istoriją man papasakojo viena druskininkietė.
2010 m. sergančiai garbaus amžiaus moteriškei globoti artimieji pasamdė jehovistę. Toji, vos pradėjusi globą, atėmė iš senutės rožančių, išnešė šventus paveikslus, neduodavo valgyti nei mėsos, nei varškės. Išsekino moterį ir fiziškai ir dvasiškai. Kaimynės vasarą slapčiomis ant suoliuko kieme ją pamaitindavo, kad nepastebėtų „globėja“. Tačiau „globėja“ išsekintą senutę prieš Kalėdas išgabeno į psichiatrinę ligoninę. Ten ji peršalo ir iš anos ligoninės ją grąžino į ligoninę pagal gyvenamą vietą. Greitai ji atsidūrė reanimacijoj, o po kurio laiko mirė…
Patekus į netinkamą draugiją išties galima numirti. Todėl svarbu tokių draugijų vengti. Nebent Dievas į ten siųstų, kaip kitados siuntė Mozę faraono akivaizdon. Tačiau faraonas nesidžiaugė Mozės draugija. Kai savo menėje išvydo Mozę, „faraonas suriko: „Nešdinkis nuo manęs! Saugokis pamatyti mano veidą, nes tą dieną, kai pamatysi mano veidą, mirsi“. Mozė atsakė: „Tebūna taip, kaip sakai! Aš tavo veido niekad daugiau nebematysiu“…
Taigi ir mūsų laikų žmogui kai kurių veidų draugijos geriau nematyti…
Jei žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, įtampoje ar nemalonioje draugijoje, jo gyvenimas tampa kupinas ligų ir gana trumpas… Tačiau ką reiškia laikinasis gyvenimas, lyginant jį su amžinuoju?..
Kunigo Valerijaus Rudzinsko interneto dienraštis