Kiekvienais metais miesto merai nori jie to ar ne, privalo pateikti savo ir tarybos nuveiktų darbų ataskaitas. Senokai alytiškiai nebuvo girdėję tokios savigyra pagrįstos ataskaitos kokią pateikė N.Cesiulis. Trumpai jai ne N.Cesiulis miestas būtų prapuolęs. Nesikuklindamas N.Cesiulis sau priskyrė nuopelnus už darbus, kurie jo kadencijoje buvo baigti nors pradėti dar prie buvusios valdžios. Pasirodo N.Cesiulis ir kompanija sutvarkė Sinagogą ( ir kada spėjo, jei dar praėjusioje kadencijoje viskas iš esmės jau buvo padaryta ), Alytaus kultūros centrą ( dar toli iki visiško pastato sutvarkymo pradėto ir sėkmingai vykdyto ankstesniais laikais ), įrengė ir įrenginėja žiedines sankryžas ( nutyli, kad prisidengiant sankryžų įrengimu dingo krūva miesto pinigų ), o apie „stulbinamas“ investicijas į švietimą, kurios vos nesibaigė mokyklos nugriovimu ir kelių uždarymu, galima girtis tik visiškai nesuvokiant realybės. Iš esmės N.Cesiulis giriasi darbais kurių dalies įgyvendinimui būdamas eiliniu tarybos nariu jis priešinosi. Kažkur nugaravo LEZo įstorija, kaip ir priemonės mažinančios bedarbystę, augančią kaip ant mielių. O kur grįžtančių emigrantų srautai kurie buvo žadėti rinkimų metu ? Ir nė vieno žodžio apie „sėkmingus ir skaidrius“ konkursus, kurių laimėtojai nustebina net visko mačiusius. Tokių ir panašių „nuopelnų“ galima jaučio odas prirašyti. N.Cesiulis atskirai turėtų papasakoti kaip vykdomas biudžetas ir kur dingsta miesto pinigai, nes jų nuolatos stinga, kaip ne kaip juk meras atsako už miesto biudžetą. Nors ne, Alytuje meras neatsako už nieką, jis tik piarinasi be jokios atsakomybės. Kaip galima pamiršti N.Cesiulio pasakymus, kad tai „ne mero klausimas“.
Realiai N.Cesiulis su kompanija gali pasigirti, kad mieste galima mokytis 4 universitetuose, ko anksčiau nėra buvę. Jei prie dengto futbolo stadiono didesne dalimi nei miestas prisidės LFF tai irgi bus galima priskirti prie nuopelnų. Bet tai dar šakėmis per vandenį. Ir dar, kodėl nebesigiriama užgesinus gaisrą ? Tai juk irgi „nuopelnas“.
N.Cesiulio pasisakymai kurie nebūna iš anksto paruošti jo patarnautojos dvelkia primityvumu ir netgi chamiškumu. Tie jo pareiškimai kuriuos paruošia patarnautoja skamba rišliai, pakiliai ir pompastiškai, dažnai net graudinančiai ir širdį draskančiai. Kaip sakoma atitiko kirvis kotą…
„Alytaus laikas“