Nekantrūs, norintys dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti ir nepriima pasekmių – taip apibūdinami specialiųjų poreikių turintys vaikai.

Statistika nedžiugina – įvairių raidos sutrikimų turinčių vaikų, lankančių mokyklas, skaičius tiek šalyje, tiek Alytuje  kasmet auga. Šiais mokslo metais iš 9 397 Alytaus miesto mokinių  2 124 (22,6 proc.)  yra mokiniai su specialiaisiais poreikiais. 2023–2024 m. šių mokinių skaičius siekė 1 177.

2024 m. startavus vadinamajam įtraukiajam ugdymui, 95,15 proc. specialiųjų poreikių turinčių vaikų pradėjo mokytis šiuo principu ir lankyti arčiausiai namų esančią mokyklą.

„Norėdamas dirbti mokykloje mokytojas turi mylėti vaiką“, – teigia Alytaus šv. Benedikto  gimnazijos pradinių klasių mokytoja Daiva Ambrasienė. Ji viena iš kelių šimtų Alytaus miesto mokytojų, kuriems kiekvieną dieną tenka mokyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

D. Ambrasienė ugdo 22 smalsius antrokus, tarp jų – specialiųjų poreikių turintis vaikas.

„Šis vaikas yra protingas, daug žino, bet nenustygsta vietoje. Jam viskas labai greitai atsibosta“, – taip išskirtinį vaiką apibūdina mokytoja.

D. Ambrasienė prisipažįsta, kad dirbti su tokiu vaiku nėra lengva, o norint palengvinti darbą, tenka pasitelkti išmonę – kurti istorijas.

„Šiąnakt aš susapnavau sapną. Sapnavau tave, kad tu taip gražiai sėdi suole ir dirbi. Būk geras, nesugadink to sapno, nenoriu aš iš jo pabusti, nes tas sapnas subyrės lygiai taip pat, kaip į daug mažų deimančiukų subyra ant žemės nukritęs deimantas“, – visai neseniai specialiųjų poreikių turinčiam berniukui papasakota istorija dalijasi mokytoja. Išklausęs ją, anot D. Ambrasienės, iki tol vietoje nenustygstantis vaikas pasikeitė – tapo ramesnis. Tokių istorijų, norint nuraminti nenustygstantį antroką, mokytojai tenka sukurti ne vieną ir jos turi poveikį.

„Šiandien mes buvome koplytėlėje. Kapelionas buvo nustebęs, kaip pasikeitė šio vaiko elgesys. Praėjusiais metais koplytėlėje jo „buvo pilna“, o šįkart jis jautėsi ramiai. Aš jį apsikabinau, glosčiau jam galvą ir jis visą laiką išbuvo ramus“, – mokinio elgesio pokyčiais džiaugėsi mokytoja.

Trisdešimt trejų metų pedagoginio darbo stažą turinčios D. Ambrasienės praktikoje šis vaikas ne vienintelis, kurio elgesys po didelių pastangų ir nuoseklaus jos bei mokinio padėjėjo ir logopedo darbo gerokai pasikeitė.

Dar du specialiųjų poreikių vaikus ji mokė dirbdama kitose švietimo įstaigose, tiesa, be specialistų pagalbos.

„Turiu sukaupusi darbo su specialiųjų poreikių vaikais patirties, tačiau teigti, jog viską puikiai išmanau, negaliu – vis dar mokausi. Per visą pedagoginio darbo laikotarpį teko mokyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus: ir su nustatytu vidutiniu protiniu atsilikimu, ir su dideliais elgesio sutrikimais. Visų šių vaikų atvejai yra skirtingi“, – pasakoja mokytoja.

Pradėjusi mokyti pirmąjį specialiųjų poreikių vaiką, D. Ambrasienė ėmė domėtis, kaip ji turėtų dirbti su tokiu vaiku. Tuomet teko ieškoti specialių vadovėlių, megzti glaudesnius ryšius su tėveliais. Lygiai tą patį mokytoja daro ir dabar, tik šiuo metu darbe jai talkina draugė logopedė Giedrė Aranauskienė, į ją, kaip pati teigia, kreipiasi dėl menkiausios kilusios smulkmenos ir visuomet sulaukia nuoširdaus patarimo.

Atsidavimo ir begalinės kantrybės reikalaujantis darbas duoda ir stebėtinų rezultatų. D. Ambrasienei pavyko vidutinius protinius sugebėjimus turintį berniuką išmokyti skaityti. Toks rezultatas nustebino ir visko mačiusius specialistus: „Reikėjo įdėti labai daug darbo, o visko pasiekti pavyko tik padedant tėveliams. Būdavo taip, jog vaikas, mokslo metų laikotarpiu išmokęs skaityti, vasaros atostogų metu pamiršta, kaip tai daryti, ir jei ne   tėvelių pagalba, kažin ar jam būtų pavykę pagal individualią programą išmokti skaityti ir rašyti.“

„Mokiau ir agresyvesnį mokinį“, – pasakojimą apie buvusius mokinius tęsė D. Ambrasienė: „Ryte vos jam atėjus į mokyklą pastebėdavau, kada jis blogai jaučiasi. Kai apsikabindavau, berniukas nurimdavo. Nepaisant visko šiam mokiniui mokslai sekėsi gerai, gal parašytos raidelės ar skaičiai nebuvo patys gražiausi – jo koordinacija buvo sutrikusi, bet jis spręsdavo uždavinius ir mane dažnai stebindavo vienas dalykas – į kai kuriuos mano užduotus klausimus jis atsakydavo taip, kaip kiti gabūs vaikai.“
Pastebėjusi, kad vaikas pavargo ir daugiau nebenori mokytis, mokytoja jį nusivesdavau pažaisti LEGO – konstruoti jam labai patiko. „Žaisdamas LEGO, berniukas stebėdavo klasiokus ir, praėjus kuriam laikui, prieidavo prie manęs ir sakydavo „Aš noriu skaičiuoti.“ Tuomet mes su juo kartu skaičiuodavome ir įveikdavome tiek pat užduočių, kiek ir kiti jo klasiokai“, – specialiųjų poreikių vaikų ugdymo subtilybėmis dalijasi mokytoja.

Nepaisydama to, jog mokytojo darbas reikalauja nemažai kantrybės, atsidavimo ir dėmesio, pradinių klasių mokytoja D. Ambrasienė prisipažįsta, jog jis jai labai patinka.
„Iš vieno iš tėvelių esu išgirdusi puikią frazę „Mokytojais gali būti visi, bet mokytoju – ne“. Ryte atėjusi į klasę aš pastebiu, kokia yra vaikų nuotaika. Būna taip, jog vieną reikia priglausti, kitam leisti prisėsti šalia“, – gebėjimu atrasti ryšį su kiekvienu vaiku džiaugiasi mokytoja.

Įtraukusis ugdymas – ne naujovė

Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose įtraukiojo ugdymo modelis  taikomas jau dešimtmetį. Tad  šiais mokslo metais šį metodą pradėjus taikyti šalyje ir visoms mokykloms specialiųjų poreikių turintiems vaikams atvėrus  duris, kad kiekvienas galėtų mokytis ir būtų ugdomas arčiau namų, Alytaus miesto švietimo įstaigoms tam specialiai ruoštis nereikėjo.

Daugelyje švietimo įstaigų įrengti sensoriniai kambariai ar nusiraminti skirtos erdvės, specialiai judėjimo negalią turintiems vaikams pritaikytos mokyklų ar lopšelių-darželių prieigos, nupirktos ir vis dar perkamos specialios tokiems vaikams ugdyti skirtos priemonės – visa tai rodo, kad Dzūkijos sostinės švietimo įstaigos yra pasiruošusios ugdyti šiuos ypatingus vaikus.

Patenkintas ir beveik visų  pagalbos specialistų poreikis. Alytaus mieste nuo 2024-09-01 įsteigta 249,41 etato švietimo pagalbos teikėjų etatų: 138 mokytojų padėjėjai, 21,5 socialinių pedagogų, 21,53 specialiųjų pedagogų, 20,20 psichologų, 42,93 logopedų, 2,75 masažuotojų, 0,75 kineziterapeutų, 0,75 judesio korekcijos specialistų, 1 ergoterapeutas. Šiuo metu Alytuje trūksta tik logopedų.

Komunikacijos skyriaus informacija