Tinkamas antibiotikų vartojimas padeda išvengti bakterijų atsparumo

 

flat-lay-hand-holding-assortment-pills.jpg

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus. Dėl šios priežasties daugės sunkių ligų, didės infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Ligonių kasų specialistai įspėja, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas. Jie neveikia virusų sukeltų infekcijų. Pavyzdžiui, sergant gripu antibiotikai nepadeda, nes gripą sukelia virusas. Gripu sergantys žmonės gali būti gydomi antivirusiniais vaistais, kurie skiriasi nuo antibiotikų. Nepadeda antibiotikai ir sergant peršalimo ligomis, kurias taip pat dažniausiai (90 proc.) sukelia virusai. Antibiotikai nėra naudingi ir daugeliu gerklės skausmo ir ūminio bronchito atvejų, nes dažniausiai šias ligas taip pat sukelia virusai.

Antibiotikų vartojimas laikomas neracionaliu visais atvejais, kai pacientas neserga bakterine infekcija arba nepatiria didelės rizikos ja sirgti, kai gydoma netinkamai parinktais antibiotikais, neoptimaliomis dozėmis, per trumpai.

Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje (TLK) veikiantis Vaistų komitetas, siekdamas skatinti racionalų antibiotikų vartojimą, savo veiklos zonoje vykdo kompensuojamųjų antibakterinių vaistų skyrimo vaikams stebėseną. Šis komitetas taip pat teikia rekomendacijas dėl racionalaus kompensuojamųjų antibiotikų vartojimo gydymo įstaigoms, rengia konferencijas ir mokymus, skirtus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų žinioms apie racionalų kompensuojamųjų antibiotikų vartojimą gilinti.

Šiaulių TLK Vaistų komiteto informacijos apie racionalų antibiotikų vartojimą sklaida jau padėjo pasiekti teigiamų rezultatų – pastaruoju metu sumažėjo neracionalių antibiotikų paskyrimų vaikams atvejų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus beveik kas antram vaikui, prisirašiusiam prie poliklinikos ar šeimos medicinos centro, buvo skiriami kompensuojamieji antibiotikai, o pernai antimikrobiniai vaistai buvo skiriami jau tik kas ketvirtam vaikui nuo 1 iki 18 metų amžiaus.

Stebima ir dar viena teigiama tendencija – sumažėjo neracionalaus plataus veikimo antibiotikų vaikams skyrimo atvejų. Vietoj šių vaistų gydytojai vaikams dažniau skyrė riboto veikimo antibiotikus. Šiaulių TLK Vaistų komitetas nustatė, kad po antibiotikų (ypač plataus veikimo) paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Plataus spektro antibiotikais gydyti vaikai vėlesniais savo gyvenimo metais būna mažiau atsparūs infekcinėms ligoms ir dažniau patenka į ligonines.

Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja, Vaistų komiteto narė Dalia Ozolienė ragina kuo racionaliau skirti ir vartoti antibakterinius vaistus.  „Antibiotikai turi būti vartojami  labai tikslingai ir tik tada, kada reikia. Skirdamas antibiotiką gydytojas turi būti tikras, kad būtent šio vaisto reikia. Siauro veikimo antibiotikai – saugesni“, – pabrėžė specialistė.

Ji paaiškino, kad idealu, kai gydytojas vaistą skiria nustatęs jo sukėlėją, tuomet tiksliai parenkamas toks vaistas, kuris veikia ligą sukėlusią bakteriją. D. Ozolienės teigimu, siekiant išvengti bakterijų atsparumo, ypač tikslingai turėtų būti skiriami naujieji antibiotikai.

Šeimos gydytojui nustatyti, ar reikalingi antibiotikai ir kokie, padeda C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas ir greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas. Todėl idealiu atveju medikai turėtų skirti vaistus, atlikę tyrimus ir nustatę ligos sukėlėją.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija