Jei tarybos narys J.Krasnickas pasakytų, kad dabartinė valdžia nukankino pusę alytiškių, taip būtų užbaigta visų valdžios „baisybių“, padarytų  pačiam miestui ir miestiečiams mozaika. Aišku,  užtektų „mesijui“ J.Krasnickui grįžti į valdžią ir visi  Alytaus „kankiniai“ prisikeltų ir taptų šventaisiais , o miestas – rojumi į kurį tūkstančiais patrauktų piligrimai ištroškę gero gyvenimo. Jei „milijonų pi…dintojas“   kliedėtų už savo pinigus – tai būtų kaip ir nieko, bet kada tai vyksta už  mokesčių mokėtojų pinigus, tai jau problema. Per šią kadenciją J.Krasnickas prisirašė sau tarybos nario  darbų tiek, kad  jam  iš  miesto biudžeto atseikėta   apie 20 tūkstančių eurų.  Būtų tiesiog įdomu, ką gi jis tokio nuveikė, jei gavo tokio dydžio išmokas. Tiesa, „sunkių darbų“ ir didelių išmokų  srityje J.Krasnickas yra ne vienišas. Socialdemokratų pretendentas į merus Nerijus Cesiulis „pasiskyrė“ sau daugiai kaip 17 tūkstančių eurų. Matyt už vandens dalybas turguje ir draudimą degintis. Jokio kuklumo dėl mokesčių mokėtojų pinigų nedemonstruoja ir kiti du tarybos nariai socialdemokratai L.V. Kirkliauskienė savo darbus įvertino apie 24 tūkstančiais eurų, o H.Šivokas – beveik 17 tūkstančių eurų. Tai nuo kadencijos pradžios. O štai du valdžios „ištroškę“  konservatoriai  Povilas Labukas ir Andrius Jučas dirbantys ne pilną kadenciją , nes tarybos nariais tapo tik dėl rinkimų įstatymo vingrybių mandatų netekus dviem išrinktiems konservatoriams, sugebėjo pavyti išmokų dydžiu  visą kadenciją dirbantį taryboje konservatorių Vytą Jazepčiką.  Visa trijulė „priglaudė“  maždaug po 12 tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų suneštų į miesto biudžetą. O juk dar ne kadencijos pabaiga. Taip „dirbdami“ jie gali pasivyti ir aplenkti netgi socialdemokratus.  Įdomu ir tai, kad prokuratūrai susidomėjus įspūdingo dydžio miesto tarybos narių išmokomis,  sumos buvo sumažėjusios ko ne dvigubai. Aiškumo dėlei palyginkime.  Dabar vieningai su minimais tarybos nariais balsuojanti Danutė Remeikienė „išsimokėjo“ vos per 2 tūkstančius eurų.

Nyku, žiauriai nyku. Ir tokio lygio  veikėjai vėl nori į valdžią, jiems vis negana. Žinant, kad partijos jau senai  yra bedantės ir su išniekinta reputacija, tai tikimybė, kad  savivaldos rinkimų sąrašuose pamatysime liūdnai išgarsėjusius asmenis – labai didelė. Tiksliau, šimtaprocentinė. Partijos tai vaidina demokratija, tad belieka tikėtis, kad  rinkėjai juos nureitinguos į sąrašo žemumas.

„Alytaus laikas“