Ne veltui žmonės sako, kad geriau patylėti jei neturi ką protingo pasakyti. Malti liežuviu apie viską ir nieko nepasakyti – nepriimtina, bet tai geba politikai. Kai tenka išgirsti politikų pasisakymus, tampa akivaizdu, kad jiems svarbu gražiai atrodyti, o darbai gali palaukti. Savo pirmojoje metinėje spaudos konferencijoje kalbėjęs prezidentas sugebėjo priminti apie savo indėlį vaduojant iš Rusijos nelaisvės šalies žvalgus. Kaip nuskriaustas vaikas, vėl prisiminė susisiekimo ministro paskyrimą. Pats paskyrė  ir pats vis verkšlena, nes anas nenori trauktis iš pareigų. O kai prakalbo apie būsimų ministrų skyrimą tapo dar  aiškiau, kad nesąmonių bus  ne viena. Pats nesugeba susirinkti savo komandos, bet žada būti reiklus premjero siūlymams. Kaip komentuoja politikos apžvalgininkai, kalbėjo ne prezidentas, žinantis savo vietą ir galimybes politinėje sistemoje, bet žmogus tolimas nuo politikos ir nuo aukščiausio lygio vadovavimo. Prezidentas vis pabrėždavo, kad jis skiriasi nuo buvusios prezidentės, tikra tiesa, bent jau tuo, kad prieš jį buvo prezidentė – moteris, o pavyzdžiui kadrų politikoje veiksmai vos ne identiški. D.Grybauskaitė vos ne antrą dieną po inauguracijos  iš pareigų išvijo užsienio reikalų ministrą ( ir ne tik ) G.Nausėda ministrais skyrė tuos, kurie jam patiko, o ne tuos, kurių norėjo premjeras. Abiem atvejais prezidentai veikė be jokios aiškios,  suprantamos argumentacijos. Ir nors prezidento G.Nausėdos reitingai nukrito ko ne 15% jam atrodo, kad prezidento pareigas  vykdo gerai. Tačiau kaip ten bebūtų, visgi, dabartinis prezidentas yra pakankamai kultūringas, nenaudojantis žeidžiančių terminų, nors jam oponuojantys nesiskaito su žodžiais.

Taigi prabėgo metai, o naujojo prezidento pasiekimų sąrašas labai kuklus. Belieka tikėtis, kad likusioji kadencijos dalis bus sėkmingesnė.

„Alytaus laikas“