Lietuvos kino teatruose jau rodomas filmas „Vesper“ kurtas ne tik suaugusių mokslinės fantastikos gerbėjų auditorijai. Režisieriai Kristina Buožytė ir Bruno Samper į distopinę pasaką įdėjo ir svarbių žinučių jaunajai kartai. K. Buožytė dar iki oficialios „Vesper“ premjeros Lietuvoje apsilankė net septyniose mokyklose, kuriose pristatė savo kūrinį ir edukacines jo galimybes.
Ko galima išmokti iš kino? Į šį klausimą atsakymą rado ir sostinės mokytojai, susirinkę į išankstinę filmo peržiūrą. Į kvietimą bendruomenė sureagavo labai aktyviai – registracijos užsipildė žaibiškai. Peržiūrėję filmą kai kurie pedagogai prisipažino, kad juos sukrėtė filme pateikta ateities vizija, bet sutiko, kad tokiose aplinkybėse tik dar labiau išryškėjo pagrindinės herojės ryžtas ir šviesa, o rodomi vaizdai priverčia susimąstyti apie tai, kaip gyvename ir kokią įtaką tai daro planetai. Visi mokiniai kviečiami apsilankyti filme ir dalyvauti kūrybiniame konkurse, kur galima laimėti filmo peržiūrą visai klasei arba mokyklai.
Priverčia susimąstyti, kokia ateitis laukia
Pasak kūrėjų, nors „Vesper“ veiksmas vyksta ateityje, kai žmonija yra ant žlugimo ribos, tai filmas apie viltį, nešantis svarbią žinią jaunajai kartai: viskas jūsų rankose. Pagrindinė filmo herojė, 13-metė Vesper, išties nusiteikusi pakeisti pasaulį – jai gelbsti ne tik ryžtas, bet ir aistra mokslui.
Vilniaus Pilaitės gimnazijoje lietuvių kalbą dėstanti Lina Sergedienė sako: „Šiame filme viskas įdomiai persipynę: matome pasaulio ateitį, išmaniąsias technologijas, genetikos pasiekimus, bet kartu – ir tamsumą, stagnaciją, primenančią viduramžius. Tokį įspūdį sudaro ir naudojami įrankiai, ir žmonių bendravimas, gausios šeimos, išlikimo instinktas. Aš dažniausiai galvodama apie ateitį įsivaizduoju ją šviesią, tad pamačius tokią viziją buvau sukrėsta, po to ėmiau mąstyti apie kiekvieną detalę ir pagalvojau, kaip ta skurdi, netvarkinga aplinka dar labiau išryškina pagrindinę heroję – šviesų žmogų, turintį svarbių tikslų.“
Kita mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė pritaria: „Aš irgi pagalvojau, kad istorijos ratas kartojasi. Panašu, kad ateityje įvyko katastrofa, kuri nubraukė viską, ką žmonija buvo pasiekusi, ir vėl grįžtama į pirmapradiškumą. Džagų egzekucijos, gyvenimo skurdas – atsiranda daug paralelių su viduramžiais.“
Vesper – pavyzdys Lietuvos paaugliams
Visi kalbinti pedagogai teigia, kad „Vesper“ priverčia susimąstyti, kaip dabar gyvename, kokią įtaką mūsų poelgiai daro ateičiai. Pasak jų, pamačius nualintą planetą aplanko sukrėtimas, kyla klausimai, kokia yra mūsų užmojų kaina ir supratimas, kad dėl visko esame mes patys kalti.
„Filmas gali įkvėpti jaunąją kartą. Dažnai galvojama: „Ai, čia Lietuva, čia negalima nieko pasiekti, išrasti, tai įmanoma tik išvykus į užsienį“. Pagrindinę veikėją matome tokioje aplinkoje, kuri yra gniuždanti, tamsi, sunku įsitvirtinti, bet ji turi savo tikslą ir viziją. Ir tai kaip jų siekia yra labai labai įkvepiantis pavyzdys. Kai matai, kaip sunkiomis sąlygomis ta mergaitė dar turi rūpintis savo ligotu tėvu, susimąstai apie šiuolaikinį jaunimą – jie praktiškai viskuo nepatenkinti, jiems viskas yra sunku. Todėl, manau, labai reikia tokio filmo, kur rodomas atsidavimas ir nevaikiška atsakomybė“, – sako 9, 10 ir 11 klasių mokiniams lietuvių kalbą dėstanti Andželika Aleksandravičiūtė.
Mokytojoms įstrigo ir labai graži draugystės bei tolerancijos istorija tarp pagrindinės veikėjos ir Kameilijos. Pasak jų, tos tolerancijos dabar kartais labai pritrūksta. Mokytojos įsitikinusios, kad jaunajai kartai įsimins ir filmo vizualiniai sprendimai, primenantys kompiuterinius žaidimus.
Sodo auginimas, filmo aptarimas ir konkursas
Specialiame seanse mokyklų pedagogams ir jaunimo organizacijoms dalyvavo viena iš filmo režisierių Kristina Buožytė. Ji pristatė „Vesper“ filme vystomų temų pagrindu sukurtą metodinę medžiagą. Įvairios užduotys pritaikytos naudoti edukacijose kino teatruose ar dėstomo dalyko pamokose.
Kino kūrėjai labai kviečia filme apsilankyti visus mokinius, pasinaudojant Kultūros pasu ar susiorganizavus kelionę į kiną individualiai. Aptarti distopinę juostą su mokytojais ir bendraklasiais padės kūrėjų parengta metodinė medžiaga, kurią sudaro klausimai filmo aptarimui bei platesnei filmo analizei. Juos parengė viena iš „Kino pavasario“ programos sudarytojų Aušra Umbrasaitė. Metodinė medžiaga yra dalinama visiemas norintiems pedagogams.
Taip pat yra užduotys po filmo, kurias rengė mokytoja bei aplinkosaugininkė Gintarė Klimienė. Jas galima panaudoti ne tik filmo analizei, bet ir integruoti į ugdymo procesą bei kasdienes pamokas.
„Miesto laboratorijoje“ esančios hidroponikos sistemos (auginimo vandenyje) kūrėjas Gediminas Ivanauskas paruošė hidroponikos sodo gamybos instrukciją, kad sodą lengvai būtų galima įsirengti bet kurioje mokykloje. Tikimasi, kad bendradarbiaujant skirtingų sričių (fizikos, chemijos, biologijos, technologijų ir kt.) mokytojams, mokiniai galės įsirengti tokį sodą, išauginti jame vaisius ir daržoves bei taip žengti link tvaresnės ateities.
Šiuo metu vyksta konkursas, kurio metu nufilmavus filmuką, kaip keistų pasaulį, mokiniai gali laimėti filmo peržiūrą kino teatre visai savo klasei arba net mokyklai. Daugiau informacijos apie konkursą ieškokite „Kino pavasario“ tinkalapyje ir feisbuko paskyroje arba metodinės medžiagos teiraukitės edukacijos@kinopavasaris.lt. Taip pat yra galimybė užsisakyti „Vesper“ edukacinį seansą savo mieste (daugiau informacijos čia).
–
„Vesper“ Lietuvos kino teatruose debiutuoja jau rugsėjo 30 dieną. Filmą kuria prodiuserių kompanija kompanijos „Natrix Natrix“ (Asta Liukaitytė, Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Kristina Buožytė, Lietuva), „Ruble Fish“ (Alexis Perrin, Prancūzija) „1080 Films“ (Benoit Ronald, Belgija).
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.