Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus,  pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai.
Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA  – nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc.
Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys – projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams.
„Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas – Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp  ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje  teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos  ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių.
Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis

LRV informacija