„Paprastai mes patys dažniausiai beldžiamės į savivaldybių duris, jūs esate pirmieji, parodę iniciatyvą diskusijai apie nekilnojamojo turto plėtros galimybes Alytuje, net šiek tiek keista, bet tikrai smagu“, – Alytaus miesto savivaldybės merui Nerijui Cesiuliui nuotolinio susitikimo metu sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

„Į miestą ateina naujos įmonės, plečiasi joje jau ne vieną dešimtmetį esančios, atsiranda naujos darbo vietos ir mes matome, kad būsto poreikis tik auga. Grįžta jauni žmonės iš emigracijos, atvažiuoja specialistai, kariškiai – labai ryškiai jaučiamas laisvo gyvenamojo būsto stygius. Socialinio būsto taip pat laukia apie 200 šeimų. Mes matome poreikį mažiausiai keliems šimtams naujų butų, keletui naujų daugiabučių, turime laisvų žemės sklypų, kuriuos galime pasiūlyti investuotojams, miestas dar turi aibę kitų įvairių privalumų“, – pristatydamas siekį Alytuje išjudinti gyvenamojo būsto rinką, suteikti naujos gyvenimo kokybės ir užtikrintumo jausmą dėl ateities jo gyventojams sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

Su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nariais jis pasidalijo parengta analize apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją mieste, gyvenamojo būsto statybos ir nuomos apimtimis, akcentavo gerokai mažesnius statybos kaštus dėl mažesnės žemės sklypų kainos, vietinių statybos įmonių gausos, taip pat ir savivaldybės pagalbos įsigyjant pirmą būstą.

„Mūsų savivaldybė vienintelė Lietuvoje skiria dar 5 procentus prie  valstybės skiriamos paramos pirmajam būstui įsigyti atsitinkamų specialybių darbuotojams. Pridėjus juos prie valstybės kompensuojamos sumos, šeimai būstas Alytuje kainuoja trečdaliu pigiau negu Vilniuje ar Kaune“, – sakė meras.

N. Cesiulis taip pat akcentavo, kad savivaldybė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna pakankamai daug lėšų socialinio būsto nuomai, tačiau jas tenka grąžinti, nes pastatyto būsto nuomos galimybės yra ribotos ne tik dėl būstų stygiaus, bet ir taip vadinamos šešėlinės nuomos – nuomotojai nenori registruoti nuomos sutarčių. Tai visoms savivaldybėms aktuali problema.

„Jei pažiūrėsite skelbimų portaluose, šiuo metu Alytuje nuomojamas vienas butas. Savivaldybė galėtų 20 metų nuomotis butus nekilnojamo turto vystytojų pastatytuose namuose. O vėliau turtą ne blogesnės kokybės negu nuomos pradžioje, grąžinti, kad savininkas spręstų, ar toliau jį nuomoti ar parduoti“, – sakė meras, pabrėžęs, kad jo manymu, investuotojai, pirmieji atkreipę dėmesį į regionus šiandien, ateityje išloš labiausiai.

Susitikimo dalyviai mielai priėmė N. Cesiulio kvietimą apsilankyti Alytuje ir gyvai įvertinti miesto privalumus. Juolab, kad dalis susitikimo dalyvių aktyviai domėjosi savivaldybės poreikiais pertvarkyti savo turtą į gyvenamąjį būstą, svarstė, koks galėtų būti savivaldybės nuomojamo būsto nuomos dydis, kaip ir  kada jis galėtų kisti.

Komunikacijos skyriaus informacija