Darbo partijos juodosios buhalterijos byla artėja prie pabaigos. Pirmos instancijos teismas kelis partijos vadovus jau buvo pripažinęs kaltais ir nubaudęs baudomis ar laisvės atėmimu. Apskundę nuosprendį, teisiamieji tikisi įrodyti savo nekaltumą.Nesvarbu kaip pasibaigs šis teismas, apie juodąsias buhalterijas galima būtų kalbėti  su visomis partijomis. Seniau vykusiuose rinkimuose plika akimi matėme, kad išlaidos reklamai ir kitoms reikmėms gerokai skyrėsi nuo tų kurios būdavo deklaruojamos VRK. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad darbo partijos teisti nereikia, bet bausmės turėtų būti lengvesnės. Užtektų baudų, ar daugų daugiausiai lygtinio laisvės atėmimo. Dura lex – sed lex (blogas įstatymas – vis vien yra įstatymas) ir remiantis protingumo principu vargu ar teisinga taikyti realų laisvės atėmimą. Prisiminus, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal realių laisvės bausmių skyrimą, reikėtų nesikarščiuoti ir laisvę atiminėti tik už labai sunkius nusikaltimus.
Jeigu darbo partijos idėjinis lyderis V.Uspaskich sės į kalėjimą ar pasitrauks iš aktyvios politikos, darbo partijos lauks sunkūs laikai, jei nepasakius – katastrofiški. Neturi jie lygiavertės pamainos, tikrai neturi. Bet tą patį galima pasakyti ir  apie kitas partijas, turinčias po vieną lyderį, po kurio – praraja. Pagaliau partijos turėtų susivokti ir ugdytis naujas pamainas. Tačiau tai greičiau svajonė, mat kuris lyderis ugdysis sau konkurentą. Gal kur nors  taip ir yra, bet tik ne Lietuvoje.

Kęstutis Tamulevičius