Kai šaukiausi, tu mane išklausei ir suteikei man drąsos. Psalmynas 138, 3

Visų mūsų gyvenime būna akimirkų, kai jaučiamės vieniši savo liūdesy. Mariją su Morta liūdesys apėmė po jų brolio Lozoriaus mirties. Morta sakė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“ (Jn 11,21). Savo sielvarte ji pasijuto vieniša. Bene trumpiausia Biblijos eilutė skelbia, kas nutiko prie Lozoriaus kapo – „Jėzus pravirko.“ (Žr. Jn 11,35). Viešpats ateina į mūsų sielvartą, atjaučia mus mūsų liūdesy. Kai ateiname pas Jėzų Kristų, Jis neprižada, kad mūsų gyvenime neliks skausmo ar sielvarto. Ašarų bus, bet bus ir džiaugsmas – gilus, vidinis džiaugsmas, kurį sunku paaiškinti. Tokį džiaugsmą dovanoja Dievas – jis yra Šventosios Dvasios vaisius. Užėjus išbandymams, įvairiems sunkumams ir sielvartams, kurie neaplenkia nė vieno iš mūsų, Dievas suteikia antgamtinės stiprybės, pagimdančios džiaugsmą.

Dienos malda

Mylintis Viešpatie, Tu esi paguoda mano liūdesy. Tu esi mano šviesa ir mano viltis, užėjus tamsybių metui.

Marianas Kozak, Alytaus laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius