Aštuonios jaunimo organizacijos pirmadienį išsiuntė Lietuvos respublikos prezidentei kreipimąsi, kuriame kalbama apie jaunimo norą gyventi, dirbti Lietuvoje ir prisidėti prie jos kūrimo. Kreipimąsi pasirašė šios organizacijos: „Global Lithuanian Leaders“, „Global Shapers Vilnius Hub“, Jaunimo organizacija „Darbas“, Jaunųjų konservatorių lyga, KurkLT alumni tinklas, Lietuvos liberalus jaunimas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.
„Mes norime gyventi ir dirbti Lietuvoje. Norime kurti savo ateitį pažangioje ir klestinčioje valstybėje, visomis išgalėmis prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės kūrimo. Šį troškimą reiškiame besąlygiškai, nesitikėdami ir neprašydami kieno nors pagalbos, protekcijos ar pašalpų, nes tikime, kad mūsų ir Lietuvos ateitį galime ir privalome užtikrinti pirmiausia savo pačių pastangomis.
Visa, ko prašome iš valstybės, jos institucijų ir vadovų – tai atverti mums galimybes. O tam labai svarbu, kad visi išmoktume mąstyti šių dienų kategorijomis, veikti atsižvelgdami į nūdienos realijas Lietuvoje ir pasaulyje. Kad išmoktume keistis ir pokyčiuose įžvelgtume progų, bet ne grėsmių.
Todėl su ypatingu susidomėjimu ir nerimu stebėjome diskusijas, lydinčias naujojo socialinio modelio kūrimą bei jį įtvirtinančio Darbo kodekso priėmimą. Galime tik apgailestauti, kad šiose diskusijose jaunosios kartos atstovų balsai iki šiol skambėjo ne itin garsiai ar tiesiog niekas nepasivargindavo į juos įsiklausyti.
Apgailestaujame ir dėl to, kad, svarstant įstatymus, kurie lems mūsų ateitį, didžiausią svorį įgyja vos keliems procentams dirbančiųjų atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai. Mums nepriimtina, kad diskusijose apie tai, kaip turėtų būti reguliuojami darbo santykiai, dirbančiuosius bandoma pavaizduoti kaip savarankiškai nuspręsti nesugebančias bejėges aukas, kurias darbdaviai pirmai progai pasitaikius bando atleisti iš darbo ir kurias būtina ginti atgyvenusiais draudimais, ribojimais, sutartimis.
Gyvename nebe fabrikų ir manufaktūrų, bet aukštųjų technologijų ir žinių ekonomikos laikais. Esame ne „žmogiškieji ištekliai“ ar „darbo liaudis“, kuria būtina rūpintis, bet savimi pasitikintys profesionalai. Veikiame ir gyvename dinamiškoje darbo rinkoje, kur geri, patikimi darbuotojai yra vertybė ir darbdavio partneriai. O jei vienam ar kitam darbdaviui dar taip ir neatrodo, esame laisvi rinktis kitą ir judėti toliau.
Mums svarbu, kad judėti galėtume čia, Lietuvoje. Kad darbdaviai būtų suinteresuoti kurti naujas darbo vietas ir siūlyti atlyginimus, kurie skatintų čia pasilikti ir dirbti. Manome, kad naujasis, XXI a. realijas atitinkantis, Darbo kodeksas, kurį priėmė Seimas, padės tai užtikrinti.
Pritariame įvairesnėms darbo sutartims ir galimybėms lanksčiau tartis su darbdaviais dėl darbo sąlygų. Skeptiškai vertiname gąsdinimus dėl paprastesnės darbuotojų atleidimo tvarkos ir mažesnių išeitinių išmokų. Nemanome, kad šios išmokos yra svarbi motyvacijos priemonė, nes dirbame tikėdamiesi gauti atlyginimą, bet ne išeitines. Nesibaiminame viršvalandžių, jeigu dėl jų tinkamai susitariama su darbdaviu ir tai suteikia galimybę gauti daugiau pajamų.
Sutinkame, kad naujasis Darbo kodeksas nėra be trūkumų. Tačiau džiaugiamės, kad Seimo priimtas įstatymas ne itin nutolo nuo mokslininkų grupės teiktų pasiūlymų bei Trišalėje taryboje išdiskutuoto projekto. Esame tikri, kad taip pat mano ir dauguma kritiškai mąstančios, pažangos siekiančios jaunosios kartos atstovų, kurių nuomonės toli gražu neatspindi profesinių sąjungų atstovai ir prie Vyriausybės rūmų pastarosiomis dienomis protestavusi grupelė.
Todėl mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos jaunimą vienijančių organizacijų atstovai, kreipiamės į Jus, gerbiama Respublikos Prezidente, prašydami pasirašyti Seimo priimtą Darbo kodeksą bei leisti jam įsigalioti nuo kitų metų.
Nebeatidėliokime pažangos. Juk ir taip vėluojame bent dešimtmetį“, – rašoma kreipimesi.