Šiandien Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) jau pradės skaičiuoti devintąjį savo veiklos dešimtmetį.

Šiai tarnybai, pasak jos vadovo Giedriaus Giparo, nuo 1941 m. iki 1991 m. teko ne kartą keisti savo pavadinimą, organizacinę struktūrą, priklausomybę, bet nenutrūkstamai vyko geologiniai darbai, buvo plėtojama valstybinė geologinės informacijos sistema.

Aplinkos sektoriuje sunku rasti sritį, kur nereikėtų geologinių duomenų. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai – tai pagrindas statyboms, urbanistinei plėtrai, teritorijų planavimui. Nors mūsų šalis, palyginti su kitomis, yra saugi gamtinių stichijų požiūriu, bet šiam saugumui užtikrinti būtini geologiniai tyrimai. Geologiniai duomenys reikalingi ir saugomoms teritorijoms, biologinės įvairovės apsaugai, vandentvarkai ir daugeliui kitų sričių.

Geologai juokauja, kad jie vieninteliai žino, kas vyksta žemės gelmėse. LGT ne tik tiria žemės gelmių išteklius, teikia informaciją, bet ir skatina juos racionaliai naudoti bei tausoti.

Dar vienas svarbus veiklos baras – nuolatinė ir nepertraukiama požeminio vandens stebėsena. Požeminio vandens, seismologinis, dirvožemio ir karstinio proceso monitoringai – kasdienė LGT duona.

Žemės gelmių registre yra patalpinti duomenys apie gręžinius, naudingųjų iškasenų telkinius, atliekamus tyrimus, geotermines sistemas, Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje – visi Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys.

Vievyje įsikūrusiame Žemės gelmių informacijos centre sukaupta net 150 kilometrų kerno iš daugiau kaip tūkstančio gręžinių. Jau baigiama rekonstruoti šio centro pastatą, pertvarkyti jo aplinką, įrengti naujas ekspozicijas lankytojams.

AM info.