Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Teismų įstatymo pataisas, kurios užtikrins spartesnį bylų nagrinėjimą, prisidės prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo bei padidins teisėjų atrankos procedūrų skaidrumą.
Šių pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių deleguotų atstovų. Teismų veiklos efektyvumas ir skaidrumas yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų.
Šalies vadovės teigimu, tai, kad patys teismai siekia profesionalumo ir atvirumo, yra ženklas, kad teisingumo vykdymo sistema Lietuvoje pasikeitė iš esmės. Iškelta darbo kokybės ir elgesio etikos, nesitaikstymo su korupcijos atvejais kartelė davė rezultatų – pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų.
Siekiant užtikrinti greitą bei kokybišką teismo procesą, tinkamą teismo darbo organizavimą, pataisose numatoma įtvirtinti naują – pakaitinio teisėjo institutą. Pavyzdžiui, teisėjui išėjus vaiko priežiūros ar kvalifikacijos tobulinimo atostogų, į jo vietą dvejiems metams galės būti paskirtas asmuo, atitinkantis apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus. Tai užtikrins spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį. Dabar, kol teisėjas yra išėjęs ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra paskirstomas kitiems to teismo teisėjams – tai reiškia, kad bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Tai sustiprins teismų sistemos savarankiškumą, nepriklausomumą bei padidins pačių teisėjų atsakomybę. Numatoma, kad tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirtų Teisėjų taryba, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas. Suteikti daugiau galių teisėjų savivaldai rekomenduoja ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė.
Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą, taip pat siūloma mažinti jos narių skaičių iki 17. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius – tai yra vienas didžiausių skaičių lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.
Visuomenės pasitikėjimą teisingumu didele dalimi lemia teisėjų profesinė kompetencija, reputacija, psichologinis pasirengimas, bendravimo kultūra ir etika, asmeninės būdo savybės. Todėl siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Be to, numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus. Ši nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų.
Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama pašalinti teisės spragą, numatant galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Dabar įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu.
Prezidentė jau penktą kartą inicijuoja Teismų įstatymo pakeitimus. Šalies vadovės pastangomis buvo sustiprinta teismų administravimo kontrolė, numatant galimybę teismų veiklos tyrimuose dalyvauti ne tik teisėjams, bet ir visuomenės atstovams, taip pat jie buvo įtraukti ir į Teisėjų garbės teismo sudėtį. Prezidentės siūlymu buvo išplėstos teisėjų karjeros galimybės, o nuo šių metų liepos įsigalios naujausi šalies vadovės inicijuoti Teismų įstatymo pakeitimai, sudarantys galimybę filmuoti, fotografuoti, kitaip įrašinėti ar transliuoti teismų sprendimų paskelbimą.