Ar tu gyveni savo gyvenimą, ar gyvenimas gyvena tave? – tokį nepatogų klausimą užduoda Rasa Andrikienė, naujos knygos „Gyvenimas be šešėlio“ autorė.

Rasa Andrikienė – geštalto psichoterapijos konsultantė. Per dešimt darbo šioje srityje metų ji išklausė daugybę išskirtinių istorijų, kurios tikrai yra vertos pasidalijimo. Konsultacijų metu Rasa sakosi susidurianti su skirtingais žmonėmis, tačiau jų motyvai esą panašūs.

Knygos „Gyvenimas be šešėlio“ pristatymas ir susitikimas su autore gegužę įvyko Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Renginys buvo šiek tiek netradicinis, mat alytiškių publika šįkart pasitaikė kaip niekad smalsi ir šneki.

Susitikimo pradžioje Rasa Andrikienė visus pakvietė užsimerkti ir įsivaizduoti puoduką kavos, kuri tiek skoniu, tiek kvapu būtų panaši į neaiškios kilmės birzgalą. Tuomet pasiūlė sau mintyse atsakyti į klausimą, o ką gi mes darytume su tokia kava – išgertume ją, ar pasikeltume nuo patogios sofos ir pasistengtume gauti kitos, geros kavos? Rasa visiems paaiškino, kad toji įsivaizduota kava – mūsų gyvenimo analogija. Daug kas iš mūsų kasdienybėje geria būtent tokį neįsimintiną gėralą – rutulioja nuviliančią gyvenimo liniją ir net nesusimąsto, kad, įdėjus daugiau tikslingų ir atkaklių pastangų, mūsų gyvenimas įgautų ir skonį, ir kvapą.

„Naujas gyvenimas kuriamas ant trauminių patirčių pamato – tarsi pajūrio smėlio pilys – didesnė banga jas nuplauna ir tenka statyti iš naujo. Kad sukurtume laimingesnį, kokybiškesnį gyvenimą, turime pakloti tvirtus pamatus – išsiaiškinti, kas mus veda į tuos klaidžius labirintus ir atrasti naujus kelius. Nes tik išvalant senas žaizdas išvalomos ir senos programos. Tikrai galima jaustis laisviems būnant savimi ir savo gyvenime“, – teigia Rasa Andrikienė.

Skaitytojai knygoje „Gyvenimas be šešėlio“ aptiks pluoštą psichoterapinių tikrų istorijų, kurių elementus, galbūt, prisitaikys ir sau. Autorė sakosi į leidinį sudėjusi skirtingas savo klientų istorijas, bet jose slypi ir krislelis bendrumo, mat visų tų istorijų ištakos slypi vaikystėje.

Knygos sutiktuvėse Alytuje skambėjo ne tik Rasos asmeniniai atsivėrimai, bet ir salėje sėdinčių alytiškių atviravimai. Į spontaniškai besirutuliojantį pokalbį įsijungė vis daugiau pašnekovų iš salės, kol viskas ėmė priminti nuoširdų senų draugų susibėgimą kokioje nors kavinukėje. Visi tiesiog mėgavosi bendravimu – buvo ne tik atskleista knygos atsiradimo istorija, bet ir išlukštenti įvairiausi psichologijos klausimai, atrasta daugybė visiems artimų temų, iš kurių dominuojanti, be abejo, buvo apie šeimą ir vyro bei moters santykius.

Vakaro emocija bangavo nuo giluminio įsijautimo iki atsipalaidavimo ir užkrečiančio juoko. Originaliausias Rasos atsakymas buvo į klausimą, ką daryti vyrui, jeigu žmona jį agresyviai puola.

„Mesti piniginę ir bėgti“, – pašmaikštavo Rasa.

Renginyje įtampa pernelyg neužkilo dar ir dėl kitų priežasčių. Savo natūraliu buvimu „čia ir dabar“ kuo puikiausiai visus užkrėtė netikėtas publikos atstovas – žavus didžiaausis šunytis. Jis, renginiui įpusėjus, įsitaisė snausti ant fotelio – lyg mintinai žinotų, kaip turi elgtis išsipasakoti atėjęs psichologo klientas… Matyt ne veltui teigiama, kad geštalto psichoterapija, išsiskiria tuo, kad į žmogaus vidų gilinamasi per „čia ir dabar“ momentą…

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.