Tai, kad sportas jau senai yra komercializuotas  žinoma visiems, išskyrus sporto funkcionierius. Jų kalbos apie tai kaip sportininkai vedini tauriausių patriotinių jausmų sunkiai kovoja už Lietuvos garbę, jau irgi senai išūžė visiems galvas. Dabartinėse sportinėse varžybose kovojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl pinigų. Kitaip tariant, sportas jau senai tapo darbu už kurį jį dirbantys t.y. sportininkai gauna atlygį. Net olimpinių žaidynių nugalėtojai gauna pinigines išmokas savo šalyse už rezultatus olimpinėse žaidynėse, nors olimpinė chartija skelbia, kad rungtyniaujama tik iš idėjos ir meilės sportui.

Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių moka rentas buvusiems sportininkams už kažkada pasiektus rezultatus. Po 1200 eurų. Gaunančiųjų yra virš 130. Seimo nariai pagaliau apsižiūrėjo , kad rentos sportininkams yra aiškiai per didelės ir ėmėsi svarstyti naujas rentos mokėjimo taisykles. Sukilo sportininkai, treneriai ir kitokie sporto veikėjai. Visi vienu balsu suokia apie išskirtinę meilę Lietuvai,  sunkias sportavimo sąlygas, menkas stipendijas, kukliai nutylėdami kad premijos už pergalę Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ar  Europos čempionatuose siekia dešimtis tūkstančių eurų. Eilinis pilietis per metus laiko dirbdamas diena dienon  neuždirba net pusės sportininkams skiriamos  vienkartinės premijos. O kur dar maistpinigiai, kelionių išlaidos, sportinė apranga, stipendijos. Ir visa tai iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tad seimo siekis bent kiek nuleisti sportininkus ant žemės yra pagirtinas ir sveikintinas. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkė irkluotoja 27 metų Donata Karalienė pranešė, kad daugiau nebesportuosianti ir vieną iš priežasčių nurodė galima rentos sumažinimą. Įsivaizduojate kiek metų jai bus mokama renta. Net policijos pareigūnai, išeinantys į ankstesnę pensiją, gali tik pasvajoti apie tokias išmokas ir tokį  ilgą laikotarpį. Ir tai už kelis medalius. Tikrai už  Pinigus ir tik pakeliui už Lietuvą.

„Alytaus laikas“