Kasmetinė kalėdinė mugė šiais metais ženkliai gausesnė už pernykščią. Alytiškiai nuo pat ryto traukė pasmalsauti, o kiti ir kažko nusipirkti. Ėjo šeimomis ir pavieniui, tokia plona, bet nenutrūkstančia vorele.
Mačiau Jurgį Krasnicką su žmona, pasilabinom su Sigitu Leonavičium ir Ona Balevičiūte, persimetėm keliais žodžiais su Linu Jakštoniu – vienu žodžiu ir miesto įžymybės nori valgyti. Tiesa prekyba, eilinį kartą nuvilia, vėl pilna dantų šepetėlių, plastmasinių žaislų ir kitokių niekalų, kuriuos pirkti mugėje vos ne nuodėmė. Kur gi mūsų tautodailininkai, amatininkai ar kulinarinio paveldo specialistai? Dėl to liūdnoka, bet nuotaiką kėlė Alytaus socialdemokratai. Jie dalyvauja visuose miesto renginiuose su savo mini programėlėmis. Šį kart vaišino „šlyžikais“ ir J.Sabatausko kalendorėliais. „Šlyžikai“ – skaniau, o kaip kitaip, negi grauši kalendorėlį, tegul ir su seimo nario atvaizdu. Beje, Alytaus socialdemokratai nebijo viešumos, prie jų staliukų nuolatos būriuojasi žmonės. Tad klausimas, o kur gi kitos politinės miesto partijos? Matyt ilsisi, rinkimai dar toli. O paskui sako, kad miestas „raudonas“. Kas dirba – to spalva Alytus ir nusidažo. Tiesiog politikos pradžiamokslis.

Kęstutis Tamulevičius